Pirmas ansible “prasukimas” ant Ubuntu mašinos

Ansible (https://www.ansible.com/) tai automatizacijos įrankis. Tarkime turime 2.. 5 .. 100 .. 200 ir daugiau linux’iniu mašinų (mačiau lyg yra ir windows, bet pastarosios nenaudoju, tad nežinau) kažkiek valdyt galima ir vmware, ir norime visuose mašinose atlikti tokius pačius veiksmus. Tarkime super paprastas pavyzdys instaliuoti visuose mašinose vim. Lendant giliau, galima naudoti sąlyginius sakinius, kintamuosius, galima kurti, trinti, redaguoti failus (konfigus), instaliuoti paketus ir praktiškai viską ką galima padaryti konsolėje. Tad jei yra daugiau nei vienas serveris kurio konfiguracija turi būt tokia pat, ar labai panaši – ansible jūsų draugas.

Taigi situacija. Penkios Ubuntu 16.04 LTS mašinos. Ansible playbook’ą paleidinėja (prasukinėja?) Jenkins (https://jenkins.io/). Pridedu šeštą Ubuntu 16.04 LTS į hosts failą, SSH raktą ir važiuojam! … ir nevažiuoja:

SSH Error: data could not be sent to remote host

Bandau jungtis iš Jenkins į naująjį Ubuntu, viskas puikiai veikia. Iš Ubuntu pusės matosi, kad susijungimas įvyksta. Apkaltinam Jenkins. Mintis sukasi apie Jenkinso SSH agenta, gal jis turi kažkokį seną raktą ar nepasiima naujo… Ta proga atnaujinamas Jenkinsas ir visa distribucija. Reboot. Neveikia. Visi kiti likusieji Ubuntu veikia kuo puikiausiai.

Bandau leisti ansible playbook’ą iš savo kompiuterio… Ta pati klaida. WTF? Ryšys tikrai yra, ssh’išintis galiu.. pingas eina. Niekas neblokuota (viskas default, nes ansiblas tai neprasuktas). Googlinu, nieko nerandu. Ir taip staiga mintis galvon, o pythonas yra?

apt install python

Viskas veikia 🙂

Išvada:
1. Ansible klaida apgaulinga (ar suprasta ne taip), o prie jos prisirišus sudeginta bereikalingai laiko.
2. Ubuntu 16.04 LTS server eina be python paketo… Kas galėjo pagalvoti?

SSD sparta


SSD kompiuteryje naudoju jau turbūt >7 metai. Pirmasis diskas (jis vis dar veikia ir nė kart nepavedė) yra OCZ-AGILITY3. Pastarojo talpa yra 64GB tad su laiku jau tiesiog netilpo visa root particiją su Android Studio, keleta Steam žaidimų. Todėl buvo pakeistas į Samsung SSD 860 EVO 250GB

Vieną dieną rašo draugas: “Nusipirkau Samsung SSD, padariau greičio testus bet greitis tik ~200MB/s” Tada priėjom išvados, kad jo kompiuterio SATA jungtis yra senoka t.y. 3Gb/s. Po disko keitimo man net į galvą nešovė pažiūrėti kaip greitai veikia naujasis. Žiūrim ir matom:

Timing cached reads: 23102 MB in 1.99 seconds = 11585.15 MB/sec
Timing buffered disk reads: 818 MB in 3.00 seconds = 272.59 MB/sec

Beje, disko greitį matuoju su:

sudo hdparm -Tt /dev/sda1

O gi pasirodo, kad maniškio kompiuterio motininė plokštė turi du SATAIII 6Gb/s ir keturis SATAII 3GB/s, taip gavosi, kad visus diskus jungiau eilės tvarka ir SSD diskui atiteko SATAII 3Gb/s spartos jungtis. Taisom šitą klaidą ir testuojam iš naujo:

Timing cached reads: 24158 MB in 1.99 seconds = 12116.03 MB/sec
Timing buffered disk reads: 1580 MB in 3.00 seconds = 526.18 MB/sec

Realaus greičio skirtumo nepajutau.

PS: Diskui pajungti panaudotas Supermicro SATA Flat Straight-Straight 81cm Cable (CBL-0481L)

ADS-B+Banana PI=flightradar24

Paruošus darbui Banana PI visai atsitiktinai toptelėjo mintis pasidalinti ADS-b duomenimis su Flightradar24 (www.flightradar24.com).

ADS-b tai atvirai lėktuvų transliuojamos metrikos (aukštis, greitis, koordinatės ir t.t.). Visa tai transliuojama 1090MHz dažniu ir gali būt priimama su vos 10€ kainuojančiu USB TV tiuneriuku. Aš juos turiu kelis, bet šiuo konkrečiu atveju naudojamas šis:

Aliexpress puslapyje į paiešką parašius “ads-b” tikrai rasite ne vieną tokį ar panašų tiuneriuką. Svarbiausia, kad jo mikreschemų rinkinys (chipset) būtų RTL2832U.

Jungiam tiuneriuką prie kompiuterio ir instaliuojam rtl-sdr
Ubuntu:

apt install rtl-sdr

Archlinux:

pacman -Sy rtl-sdr

Nesvarbu kuria OS naudojat (kad ir bet kuria kita linux distribuciją) reikia uždrausti (blacklistinti) dvb_usb_rtl2832u kernel modulį. Pastarasis modulis yra skirtas skaitmeninei TV žiūrėti, jis yra kernelio dalis, todėl užsikraus pirmasis ir “trukdys” mums naudotis tiuneriuku ne pagal jo tiesiogine paskirtį.

Patikrinimui ar viskas gerai veikia, naudojam:

rtl_test -t

Iš puslapio https://www.flightradar24.com/share-your-data kopijuojame pateikta komanda ir leidžiama kaip root. Mano atveju tai buvo:

bash -c "$(wget -O - https://repo-feed.flightradar24.com/install_fr24_rpi.sh)"

Šis skriptas suinstaliuos fr24feed servisą. Konfiguruojame su:

fr24feed --signup

Aš iš anksto jau buvau užsiregistravęs flightradar24 puslapyje, tad čia panaudojau tuos pačius prisijungimo duomenis.

Maniškė konfigūracija atrodo taip:

root@bpi-iot-ros-ai:~# cat /etc/fr24feed.ini 
receiver="dvbt"
fr24key="***************"
path="/usr/bin/dump1090-mutability"
bs="yes"
raw="yes"
logmode="1"
procargs="--net"
windowmode="0"
logpath="/var/log/fr24feed"
mpx="no"
mlat="no"
mlat-without-gps="no"

Enable’inam servisą:

systemctl enable fr24feed

Startuojame:

systemctl start fr24feed

Jei viskas veikia, adresu http://_jūsų_serverio_IP_adresas:8754 turėtumėt matyti kažką panašus:

O adresu http://_jūsų_serverio_IP_adresas:8080 (vaizdas su nauja antena, aprašymas žemiau)

Norint matyti šį vaizdą konfiguracijos ketvirta ir aštunta eilutės yra privalomos.
Šiam lange rodomi šiuo metu tiuneriuko matomi lėktuvai. Jei per minutę joks signalas negaunamas, lėktuvėlis iš šio žemėlapio yra šalinimas. Taigi, šiuo mementu maniškis banana pi priima signalą iš 11 lėktuvų ir dar du iš kurių pilnai duomenis nepaimami (per toli?).

Ir paskutinis bet svarbus įrenginys visame šitame yra antena.

Pirmas tris savaites tiuneriukas buvo pajungtas prie “bet kokios” (PMR dažniui skaičiuotos Yagi tipo) antenos. PMR dažnis yra 446MHz, lėktuvai transliuoja 1090MHz… tad tai net nėra panašų, bet su tokia komplektacija lėktuvai buvo matomi iki 120km spinduliu.

Kiek pasigoolinus nusprendžiau pasidaryti šiam dažniui skirta anteną “voriuką”. Antena tikrai nedidutė, gero sprindžio dydžio. Antenos “brėžinys” matosi vienoje iš nuotraukų. Visų strypelių ilgis 68mm, kampai 45 laipsnių.


Po antenos pakeitimo, matymo spindulys padidėjo nuo ~120km iki 210km t.y. beveik dvigubai.
Atstumo galima pasiekit ir didesnio, bet antena yra ant vieno aukšto namo, kuris aplinkos atžvilgiu yra šiokioje tokioje dauboje.

Taip pat daugiau kaip šimtu padaugėjo per diena nuskaitomų lėktuvų kiekis:

Už tai, kad teikiu duomenis flightradar24 puslapiui, mano Basic paskyra pavirto į Business, todėl puslapyje galiu prieiti prie visiškai visų duomenų ir be reklamos.

PS: Su šiuo tiuneriu galima nuveikti ir dar daugiau smagių dalykų, gal kada aprašysiu.
PSS: Nuotraukoje aukštoji yra CB antena, gal kada ir apie tai parašysiu.

Banna PI OS instaliavimas

Šis kompiuteriukas man į rankas pateko jau senokai. Palyginus su pirma aviete jis turi spartesni procesorių, daugiau RAM atminties ir gigabitinį LAN (tikroji išmatuota sparta 396 Mbits/sec) ir esminis skirtumas, turi SATA jungį.

Tada buvo suinstaliuotas Archlinux (internete rastas disko atvaizdas), bet pastebėjau, kad po sistemos atnaujinimo jis tiesiog nesikraudavo. Į pacman.conf įdėjau, kad ignoruotu kernelio ir systemd paketus. Kažkuriam laikui padėjo, bet po eilinio update ir nesikrovimo kompiuteriukas buvo užmirštas gan ilgam.

Po ilgo laiko vėl googlinant ir ieškant Archlinux’o atvaizdo teko nusivilti, kažko naujo nėra. Kompiuteriukas jau paseno ir nelabai kas jam atnaujina tuos atvaizdus. Pirminis bandymas buvo vadovaujantis https://wiki.archlinux.org/index.php/Banana_Pi pasigaminti atvaizdą pačiam. Bet po keturių (o gal ir daugiau) nesėkmių nuleidau rankas. Sistema nesikrovė.

Tada užkliuvo (http://wiki.banana-pi.org/Banana_Pi_BPI-M1#Ubuntu_Server), kad yra Ubuntu 16.04. Pagalvojau, kad man to pakaks. Siunčiu atvaizdą, rašau į kortelę. Kraunasi. Valio.

O dabar smagiausia dalis. Kaip priversti užmountinti root particiją iš disko prijungto per SATA jungti. Ir ko aš nebandžiau, SD kortelėje redaguoti armbianEnv.txt, fstab, boot.src ir dar bala žino kas. O jis nieko, užsispyręs, mountina antra SD kortelės particiją kaip root nors tu ką.

Ir vis dėlto atsakimą radau. Kaip dariau aš:
Antra SD kortelės particiją (root) nusikopijavau į SATA 2.5″ diską (mano atveju tai senasis mano SSD diskas OCZ AGILITY3).
Po kopijavimo SATA diske, paredaguojam /etc/fstab

/dev/sda1  /               ext4   defaults,noatime  0       1

Prijungiam SATA diską. Įjungiam kompiuteriuką. Prisimountinam pirmą SD kortelės particiją:

mount /dev/mmcblk0p1 /mnt

Redaguojam failą:

vim /mnt/bananapi/bpi-m1/linux/boot.cmd

Ir svarbiausias momentas:

mkimage -C none -A arm -T script -d /mnt/bananapi/bpi-m1/linux/boot.cmd /mnt/bananapi/bpi-m1/linux/boot.scr

Štai jau sistema kraunasi iš SD kortelės ir root particiją naudoja iš disko prijungto per SATA jungtį. Viskas labai puikui, BET pas mane SD kortelė 16GB iš kūrių 8GB užima boot particija ir senoji root. Boot particija tik 256MB. Nesinori dėl tiek naudoti tokios didelės kortelės, tuo labiau, kad ant stalo guli sena 2GB kortelė.

Vėl prasidėjo smagioji užsiėmimo dalis. Kaip iš atvaizdo kuriam yra trys (!) particijos, palikti tik dvi ir jas suklonuoti į SD kortelę. Klonuoti po vieną particija man nepavyko. Pirmoji atvaizdo particija lyg ir tuščia (jos dydis 105MB) bet be jos sistema nesikrauna, panašu, kad ji kažkam naudojama.

Vėl gelbėja google. https://softwarebakery.com/shrinking-images-on-linux. Panaudoju paskutinį aprašyta būdą:

truncate --size=$[(729087+1)*512] 2018-07-26-ubuntu-16.04-server-preview-bpi-m1-m1p-r1-sd-emmc.img

Rezultate gaunu 356MB disko atvaizdą, kuris puikiai klonuojasi į 2GB (mažesnės jau neturiu) kortelę.
Po klonavimo reikėjo persikopijuoti aukščiau generuota bananapi/bpi-m1/linux katalogą, nes šiuo atvėju aš redagavau originalų iš interneto atsiųsta atvaizdą kuris vėl mountino root iš SD antros particijos.

Dabar jau viskas veikia kaip ir turi veikti. Boot particija SD kortelėje, visas root SSD diske.

Mikrotik cAP lite

Pastaruosius, turbūt, šešis metus naudojau Mikrotik RB951G-2HnD. Dar gyvenant bute, neturėjau jokių problemų su wifi signalo stiprumu. Persikrausčius į namą, tolimiausiam kambaryje signalas buvo labai jau silpnas. Nešiojamas kompiuteris signalą dar išlaikydavo, telefonas kartais ir pamesdavo. Problema turbūt tame, kad mikrotikas pastatytas ant komunikacinės spintos, kuri yra ant namo kraštinės sienos. Tolimiausias kambarys yra dukros (dabar jai 3m.) todėl wifi silpnas veikimas nekėlė bėdos.

Pagaliau, po ilgo laiko namuose atsirado dar vienas baldas – spinta. Kurios viduje atsirado dujinis katilas, džiovyklė, drabužinė ir … komunikacinė spinta. Ant spintos durų yra veidrodis. Mano supratimu, veidrodis (veidrodis tai stiklas padengtas plonu aliuminio (?) sluoksniu) tiesiog pradėjo veikti kaip ekranas. Rezultate dukros kambaryje, miegamajam ir darbo kambaryje galimybė naudotis wifi praktiškai dingo.

Įrenginys wifi signalą mato stiprų (atvaizduojamos visos padalos), bet mano supratimu įrenginio (tarkime telefono) signalas nepasiekia pačio Mikrotiko. Su nešiojamu kompiuteriu kažkiek geriau, bet greitis akivaizdžiai krito.

Po šiokių tokių pasiskaitinėjimų/pagooglinimų nusprendžiau nusipirkti Mikrotik cAP lite. Kaip variantai buvo galingesni Mikrotik modeliai arba Ubiquiti, bet iškarto buvau nusprendes, kad noriu “kabinamo” ant lubų, tikrai nenorėjau statyti kažkur ant baldo dėžės su antenom.

Per tris dienas po užsakymo atkeliavo maniškė prekė. Aparatas tikrai mažuliukas. Komplekte Poe maitinimas, du dangteliai.

Traukiam kopėčias ir montuojam 🙂 Sunkiausia dalis buvo per kolidoriaus šviestuvui skirta skylute lubose pratraukti kabelį iki spintos. Naudojau kieta vielą ir daug kantrybės. Po bala žino kelinto bandymo pavyko rasti antra galą. Lengviau buvo keliauti iki namo “geografinio” centro. Tam labai padėjo halogeniniai (dabar jau LED’iniai) šviestuvėliai, kuriuos išėmus buvo galima patogiai prakišti vielą, kurios pagalba paskui buvo traukiamas UTP kabelis.

Nors įrenginys yra gan silpnas, rezultatu esu patenkintas.
Nešiojamas kompiuteris prie senojo wifi:

[  4] local 192.168.0.115 port 52923 connected with 192.168.0.101 port 5001
[ ID] Interval       Transfer     Bandwidth
[  4]  0.0-12.9 sec  1.38 MBytes   894 Kbits/sec

Prisijungus prie naujojo wifi:

[  4] local 192.168.0.115 port 53041 connected with 192.168.0.101 port 5001
[ ID] Interval       Transfer     Bandwidth
[  4]  0.0-10.0 sec  32.0 MBytes  26.8 Mbits/sec

PS: nešiojamas kompiuteris yra darbinis, tad su juo didelių failų nesiuntinėju. Namuose naudoju stalinį kompiuterį pajungta gigabitu. Žmona kartais naudoja turima nešiojama kompiuterį interneto puslapiams. Tad esamo 20-60Mb/s (priklausomai nuo vietos) man pakanka per akis.

Reguliuojamas maitinimo šaltinis

Lygiai metų projektas, nes visos detalės gulėjo beveik metus. V/A ekranėlis pirmu siuntimu manęs nepasiekė, pardavėjas gražino pinigus. Po beveik metų, prisiruošiau užsisakyti trūkstama dalį ir pagaliau, atsiradus laikui, viską surinkau.

Specifikacijos:

Reguliuojama įtampa 1.25V – 23.6V
Srovė 0A – (?) dar neišbandžiau, bet pagal kitus konstravusius ir matavusius ties 23.6V turėtu būt 5A

Detalės:

Maitinom blokas – 4A To 6A 24V Stable High Power Switching Power Supply Board AC DC
Įtampos/srovės reguliatorius – Buck Converter Step-down Power Module 7-32V to 0.8-28V 12A 300W
Voltmetras/ampermetras – DC 100 V 10A Voltmeter Ammeter Blue + Red LED
Potenciometrai – rcl.lt
Potenciometrų rankenėlės – 10 Pcs 6mm Shaft Hole Dia Plastic Threaded Knurled Potentiometer Knobs Caps
Gnybtai – Good Quality 4Pcs/Lot Speaker Amplifier Terminal Binding Post Banana Plug Socket Female Connector Electrical Tool
Kabeliukai su krokodilais – High Quality 0.8m Dual Banana plug – alligator clip
Dėžutė – rcl.lt

Visas kitas smulkmenas (laidai, jungtys, termo vamzdeliai) jau turėjau namuose.

Visų pirmą bandžiau kuo patogiau sudėti elementus, kad viskas tvarkingai tilptu. Nors pradžiai pasirodė, kad viskas puikiausiai tilps, bet vietos tikrai nebuvo per daug.

Taigi, žymių tvirtinimo vietas, gręžiu skyles, tvirtinu.

Reiktu atkreipti dėmesį, kad geltoni “varinukai” (kaip kažkada juos vadindavom kompiuterių gamyboj) yra skirtingo diametro, kaip ir varžtukų kepurėlės. Su platesnėm kepurėlėm reguliatoriaus jau prisukti nesigavo.

Toliau nuo įtampos/srovės reguliatoriaus išlituoju mažiukus, mėlynus (pirmuose nuotraukose matosi, kvadratiniai mėlyni su varžtuku paderinimui) potenciometrus ir vietoje jų lituoju “normalaus” dydžio, analogiškus 10kOhm

Matuoju atstumus ir montuoju į korpusą ekranėlį, potenciometrus, kontaktus, lizdą.

Galutinis vaizdas.

Duomenų rašymas į nutolusį influxdb naudojant Redis

Pradinė schema.
Raspberry pi surenka termometrų duomenis ir PHP bei CURL’o pagalba (rašiau čia) keliauja į dvi influxdb bazes. Viena yra lokaliai pačioje avietėje, kita yra nutolusiam VPS serveryje.

Problema pažymėta raudona rodykle. Kartais dingsta namuose interneto ryšys (vis dar 5GHz antena, 100mbs planas, laukiu kada suvirins šviesolaidį). To pasekoje išsiskiria duomenys tarp abiejų influxdb.

Senesnės influxdb versijos turėjo clustering funkcionalumą, bet šitas malonumas dabar mokamas.

Taip pat yra tokie sprendimai kaip influx-relay, bet This retry logic is NOT sufficient for for long periods of downtime as all data is buffered in RAM.

Problemos sprendimo schema:

Duomenys rašomi lygiagrečiai į lokalų influxdb ir redis.

Į redis’ą patogiai rašyti galima su phpredis. Archlinux’e pkgbuild’as yra AUR’e, nutolusiam VPS’e yra Centos 7 tad ten teko susikompiliuoti iš source. Abiem atvejais reikia paredaguoti php.ini ir pridėti extension=redis.so.

Tad palyginimui kodas tarp CURL’inimo į influxdb ir redis:

//Post to influxDB
$ch = curl_init("http://127.0.0.1:8086/write?db=termometrai");
curl_setopt($ch, CURLOPT_POST, 1);
curl_setopt($ch, CURLOPT_POSTFIELDS,"temperaturos ".$daviklioHWID."=".$tempvalue);
curl_setopt($ch, CURLOPT_RETURNTRANSFER, true);
curl_exec($ch);
curl_close($ch);
//Post to redis
date_default_timezone_set("UTC"); 
$redis = new Redis();
$redis->connect('127.0.0.1', 6379);
$redis->rPush('VPS1',"temperaturos ".$daviklioHWID."=".$tempvalue." ".strval(time()));
$redis->close;

Į redis rašau POST duomenis, tam kad kitam gale aklai galėčiau juos vėl pakišti CURL’ui. Vienas skirtumas, kad pridedu šio momento timestamp’ą. Jis reikalingas tam, kad duomenys iš redis’o iki nutolusio serverio, ryšio dingimo metu, gali keliauti ir kelias valandas. Atsiradus ryšiui ir surašius duomenis be timestamp’o į influxdb duomenys sukristu ne su laiku kada jie buvo įrašyti į redis, o su laiku kada buvo įrašyti į influxdb. Tad šiuo atveju duomenis atkeliauja jau atsinešdami ir laiką kada buvo nuskaityti.

Nutolusiam VPS serveryje duomenis iš redis’o skaito PHP skirptas. Redis duomenis skaitau su:

$redis->lPop('VPS1');

Ši funkcija paima vieną įrašą iš nurodytos “eilės” (kuri šiuo atveju yra VPS1) ir iškarto ta įrašą ištrina. Sekančiu kartu paimama kita reikšmė ir pašalinama. Tokiu būdų gaunamas duomenų FIFO.

Rezultate turime labai greitai ir labai mažai resursu naudojančia redis. Avietė pildo duomenis naudodama RPUSH, nutolęs serveris duomenis tuo pačiu metu skaito ir trina su LPOP.

Dingus ryšiui, (nutolęs serveris nemato Rasbery Pi) consumer’is kas 10 sekundžių kartoja prisijungimo procedūrą tol kol prisijungia. Po viena ima visus duomenis tol kol ištuštėja eilė. Kai eilė ištuštėja “užmiega” dešimčiai sekundžių po kurių vėl pasitikrina ar yra duomenų. Jei nėra, toliau “miega” 10 sekundžių, jei yra “sukramto” tai kas yra.

Consumer’io (php skripto) veikimą užtikrina Supervisord. Tai labai nedidelis servisas kuris gali užtikrinti bet kokio skriptuko ar programos nenutrūkstama veikimą. Jei skriptas dėl kažkokios priežasties nulūžtu arba jį tiesiog nu kill’inus, supervisord pasirūpina jo paleidimu.

Rezultatas

Per dvi valandas dirbtinio ryšio nebuvimo, duomenys sukrito per ~15 sekundžių.

Honda Accord atbulinės eigos kamera

Šis aprašymas tinka Honda Accord 7gen gamintam nuo 2006 metų. Nuo 2006 (Facelift) modeliui buvo pakeistas navigacijos (DVD) blokas. Šis atnaujintas blokas jau turi 7 kontaktų jungtį prie kurios ir galima pajungti kamerą.

Visa salono plastikų ardymo eiga kažkiek aprašyta čia

Magnetolos išiminėti nereikia, taip pat ir dangčio virš jos. Tikslas yra išimti DVD įrenginį esantį po navigacijos ekranu.

Prieš montuojant bet kurią kamerą, reikia prisijungti prie DVD/navigacijos įrenginio. Kad tai padaryt patogiai, aš pilnai išsiėmiau visą modulį. Aparato nugaroje yra septinių kontaktų žalia jungtis.

Kontaktai iš kairės:
1 – nejungiam
2 – minusas (kabeliuko iš kameros šarvas)
3 – nenaudojam
4 – nenaudojam
5 – video signalas (vidinė gysla iš kameros)
6 – 7 užtrumpinam

Spėju, kad nenaudojami kontaktai, greičiausiai gali būt garso įvestis.

Aišku tokios jungties aš neturiu, bet turiu iš senų kompiuterio korpusų pasilikęs USB, power, led laidukus kurie labai puikiai tiko šioje vietoje.

Netgi trumpiklis (jumperis) jau buvo padarytas 🙂

Gale prilitavau femail tulpę. Po ranka papuolė pati pigiausia kokia tik turbūt gali būt, gaila kitos ir neturėjau.

Pati kamera atkeliavo iš Aliexpress’o per 5-6 savaites. Kainavo 8.07€

Laidą iš priekio vedžiau keleivio puse. Prasivedė patogiai, nereikėjo atlupti nė vienos plastikinės dalies, kabeliukas plonas, todėl visur palindo be didesnių problemų.

Prieš gręžiojant ir vedant iki pat bagažinės, patikrinau ar tikrai viskas veikia.

Maitinimą pasijungiau nuo atbulinės eigos lemputės. Nelabai norėjau pjauti laido įzoliacijos ar išviso jį karpyti, todėl prie kameros maitinimo laidelio prilitavau storesnius laido galus. Gavosi tokios lyg dvi adatos (nuotraukos nepadariau). Aptraukiau termo izoliacija ir galus sukiškau į lemputės jungtį. Viską sutvirtinau dirželiu. Laikosi tikrai labai stipriai ir įlenda labai standžiai, tad tarnaus manau ilgai. Tikrai labai nenorėjau karpyti originalaus laido.

Toliau matuojam, žymim, gręžiam, tvirtinam.

Kaip viskas sumontuota, statau konteinerius ir testuojam 🙂

Tos linijos ekrane yra piešiamos pačios kameros ir savaime suprantama jos nesisukinėja sukinėjant vairą. Bet šiokios tokios naudos jos vis dėlto turi. Pagal spalva maždaug galima spręsti atstumą. Mintyse jas reiktu suprojektuoti ant kelio ir tolimiausia šalios linijos vieta yra maždaug ~1 metras. Geltonos linijos paskutinė sekcija, kur linija eina kampu, ties ta vieta iki kliuties ~50 cm. Raudonos spalvos kampas, yra maždaug ten kur prasideda kablys.

Beje labai nustebau, kad į vaizdą telpa ir kablys. Kas yra labai geras orientyras.

Dabar galima sustoti ir taip 🙂

Galutinis rezultatas

Honda Accord bluetooth instaliacija

Jau pora mėnesiu vairuoju, pilnas pavadinimas: Honda Accord 2.4L 2006 gen7 Facelift Executive CL9 automatas, juodas sedanas. Esu labai patenkintas šiuo automobiliu. Nuo 2006 metų buvo gaminamas atnaujintas, taip vadinamas, Facelift’intas modelis. Be grotelių, žibintų, navigacijos, sėdynių (keleivio tapo elektra valdoma), veidrodėlių ir t.t. atnaujinimų buvo ir bluetooth įdiegimas. Bėda tame, kad jis skirtas tik kalbėjimui telefonu, o tam aš turiu ir esu labai patenkintas Jabra Cruiser2 (jau nebegaminamas). Bet šiais technologijų ir interneto laikais būtų visai smagu groti muziką tiesiai iš telefono atminties, spotify, youtube ar panašiai, kaip beje galima daryti automobiliuose pagamintuose per pastaruosius, turbūt, penkis metus. USB/SD interfeiso pas Accord’ą taip pat nėra.

Pasigooglinus radau bent keleta “priedelių” kurių pagalba buvo galima prie gamyklinės magnetolos pajungti išorinį šaltinį. Apsistojau ties Yatour. Paieškojęs radau, kad šiuos ir panašius daigtus pardavinėja http://www.audiomedia.lt. Pagalvojau, kad bus ir greičiau ir jei netyčia kas nutiktu su garantija bus paprasčiau, jei pirksiu iš lietuviško puslapio, tuo labiau, kad kaina daugiau mažiau panaši.

Pas mane yra sumontuota Premium Sound System su 6 disku keitikliu ir navigacija. Bet jei neklystu šis mano užsakytas priedelis tinka magnetolai ir su paprasta audio sistema (be navigacijos). Jei kas pirksit pasidomėkit, neesu garantuotas.

Video kurie padėjo salono/panelės ardymo klausimu:
USB Audio car kit install for Android/Iphone – Honda Accord
How to Remove Radio / CD Changer from 2007 Honda Accord for Repair
Honda accord VII navi instalacja zmieniarki yatour
Yatour YT-M06 Honda Accord 04′ PSS + Navi

Įrankiai reikalingi visam darbui:
Lopetėlė (foto žemiau nuotraukose) salono plastmasėm “atkabinti”. Net nepradėkit darbo jei tokios neturit.
Kryžminis atsuktuvas
10mm galvutė. Kilpinis raktas čia netiks, nebus priėjimo

Viską pradedam ardyti nuo apačios, nuo pavarų svirties. Ir einam po vieną detalę į viršų. Pati magnetola (jei su navigacija kaip pas mane) pritvirtinta trim varžtais viršuje, dviem apačioje giliai ir dviem apačioje, priekyje iškarto už vėjelio valdymo mygtukų. Pastarųjų varžtu galvutės žiūri į variklio pusę.

Išimam magnetolą, nugaroje randame baltą jungti (laidas tiks tik į ją), sujungiam visus laidus, įjungiam degimą ir išbandom ar viskas veikia. Surenkam atgal ir nepamirštam visko prisukti!!! Nes vėl lupti tas plastmases bent man tai labai skaudu, o tai daryt teko, nes ne viską prisukau iš pirmo karto 🙂

Atsargiai reikia elgtis su DVD (navigacijos) grotuvu, jo šonuose yra laikikliai su aštrokais kraštais kurie braižo plastiką. Aš truputi pabraižiau ten kur nereikia 🙁

Kad nereiktų jungti degimo norint pastumti svirtį (automato), vienoje nuotraukoje pažymėjau, virš P raidės, kairiau yra kamštukas, kurį išėmus su atsuktuvu, rakteliu nuspaudus ten esančia svirtelę, pavaras galima perjungti ir neįjungus degimo. O kaip visi laidai atjunginėti, tai gal taip ir saugiau.

Taip pat atjungiau gamyklinį Bluetooth modulį, nes jis labai mėgsta sugesti ir to pasekoje labai iškraudinėja akumuliatorių. Jis yra po viršutiniu dangteliu virš magnetolos. Juoda dėžutė su rožiniu lipduku. Nuotraukos žemiau. Taip pat kažkiek matosi ir nuotraukose viršuje.

Migruojam į 1Gbs. Greičio matavimas.

Besibeldžiant 2018 pagalvojau, kad pats laikas namuose 100Mbs tinklą atnaujinti iki 1Gbs tuo labiau, kad mano naudojamas 8 portų switch’iukas (komutatorius) tapo per ankštas.

Pasirinkimą labai apribojo fizinės vietos plotis, tad praktiškai vienintelis variantas atmetus brangų HP buvo ZYXEL GS1100-16 Gigabit-Ethernet-Switch, 16x 10/100/1000 Ports copper kuris iš skytech.lt atkeliavo už 71.99€

Kodėl rinkausi būtent šį modelį:
* Tinkamas fizinis plotis su 16’lika gigabitinių portų
* Rack mount
* Indikaciniai LED yra priekyje t.y. toje pačioje pusėje kaip ir fizinės jungtys
* Maitinimo blokelis įmontuotas korpuse todėl maitinimo laidas jungiamas tiesiai į korpusą
* Nugaroje turi įjungimo/išjungimo mygtuką. Jei kada reiks perkrauti nereikės ištraukinėti maitinimo laido.

Statybos metu statytojai suvedžiojo tikrai ne brangiausia UTP kabelį, kuris, jei gerai pamenu, net neturi ekrano. Kabeliai suvedžioti kartu su maitinimo/apšvietimo kabeliais. UTP panelė C5e kuri taip pat nėra skirta gigabitiniam tinklui. Patch kabeliukai patys papraščiausi, pigesnių turbūt rasti neįmanoma (šitai aš žadu ištaisyti).

Tad pamatuokime tinklo greiti. Matuosime su iperf.

sudo pacman -Sy iperf

Savo staliniam kompiuteryje kurio IP adresas yra 192.168.0.101 paleidžiu servisą:

[dinux@dinux ~]$ iperf -s
------------------------------------------------------------
Server listening on TCP port 5001
TCP window size: 85.3 KByte (default)
------------------------------------------------------------

Pradedam greitį matuoti nuo lėčiausių klientų. Raspberry pi kurio LAN interfeisas yra pajungtas per USB2 magistralę ir jei šis techninis nesusipratimas nebus sutvarkytas avietė niekad neturės galimybės kominikuoti greičiau (ta pati problema su visų modelių avietėmis).

[dinux@alarmpi ~]$ iperf -c 192.168.0.101
------------------------------------------------------------
Client connecting to 192.168.0.101, TCP port 5001
TCP window size: 43.8 KByte (default)
------------------------------------------------------------
[  3] local 192.168.0.151 port 42820 connected with 192.168.0.101 port 5001
[ ID] Interval       Transfer     Bandwidth
[  3]  0.0-10.0 sec  60.9 MBytes  51.0 Mbits/sec

Sekantis bandymas su Banana pi. Pastarasis kompiuteriukas jau turi 1Gbs interfeisą. Beje jis turi ir SATA jungtį tad realus duomenų rašymas kopijuojant duomenis jau atsirems į disko galimybes, ne į LAN interfeiso.

[dinux@banana ~]$ iperf -c 192.168.0.101
------------------------------------------------------------
Client connecting to 192.168.0.101, TCP port 5001
TCP window size: 21.0 KByte (default)
------------------------------------------------------------
[  3] local 192.168.0.152 port 44979 connected with 192.168.0.101 port 5001
[ ID] Interval       Transfer     Bandwidth
[  3]  0.0-10.0 sec   606 MBytes   508 Mbits/sec

>500Mbs yra daugia nei gana tokiam kompiuteriukui.

Na ir paskutinis bandymas, nešiojamas HP 450 G1 pajungtas per 1Gbs interfeisą:

[daisak@pilkasai ~]$ iperf -c 192.168.0.101
------------------------------------------------------------
Client connecting to 192.168.0.101, TCP port 5001
TCP window size: 85.0 KByte (default)
------------------------------------------------------------
[  3] local 192.168.0.103 port 37578 connected with 192.168.0.101 port 5001
[ ID] Interval       Transfer     Bandwidth
[  3]  0.0-10.0 sec  1.07 GBytes   915 Mbits/sec

Kaip su aukščiau minėtomis techninėmis sąlygomis, manau >900Mbs yra tikrai geras greitis. Ir klausimas ar su tikrai gerais kabeliais greitis labai priartėtu prie 1000Mbs.

By continuing to use the site, you agree to the use of cookies. more information

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close