Kita – dinux

F1 varžybos, Hungaroringas

2022-09-21 by dinux

F1 žiūriu nuo tada kai jas kokiais ~1994 pradėjo transliuoti per LRT kanalą. Prieš covid’ą jau su kolegom planavom, kad važiuosim į Barseloną, į F1 bandymus, bet atsitiko covid, o galiausiai buvo paskelbta, kad šiais metais į bandymus Barselonoj nebus įleidžiami žiūrovai. Todėl 2020 gruodžio mėn. tiesiai iš Hungaroring puslapio (gpticketshop.hu) perku GOLD 1 bilietus, kas vėliau pasirodo yra tiesiai prieš pirmą stato poziciją ir apdovanojimų pakilą.

Šitas tekstas bus labiau apie techninę kelionės pusę.

kamštis Lenkijoje

Keliavom su automobiliu (Mazda CX-30) visa šeima (du suaugę ir šešiametė). Į F1 varžybas aš važiavau vienas, šeima liko po miestą vaikštinėti. Maršrutą išvažiuojant susidėliojau tik į priekį:
Kaunas, Lietuva – Lodz, Lenkija 560km
Lodz, Lenkija – Trenčín, Slovakia 450km
Trenčín, Slovakia – Budapeštas, Vengrija 330km

Vieną nakvynę galima būtų ir atmesti, bet su vaiku ir taip jau buvo daugoka. Plius nereikėjo niekur skubėti, stojom kaikuriose lankytinose vietose.

Trenčín pilis, Slovakia

0 diena

Ketvirtadienis, atvykstam į Budapeštą. Gyvensim centre, vietos kur pastatyti mašinai nėra.. šiaip ne taip randam skersgatvio skersgatvyje. Vaizdelis baisus aplinkui, bet daugiau nėra kur statyt.

Budapeštas, Vengrija

Parkavimas mokamas 8-18 val. Mergaitė priėmime nesigaudo nieko apie parkingą, kaip sumokėti ir t.t. einu į kambarį, jungiuosi prie WIFI ir aiškinuosi. Išsiaiškinu. Visas miestas yra sudalintas į zonas, kaip pvz Kaune raudonoji, geltonoji, mėlynoji ir t.t. tai ten zonos yra skaitinės, pvz ten kur mes palikom mašiną 3086.
Dar vienas niuansas, toje vietoje kur mes palikom mašiną, max stovėjimo laikas yra 4val. (!!!) bet pasirodo išvažiuoti nereikia, reikia tik kas 4val. pratęsti parkingą.
Išbandžiau kelias programėles (nes mokėjimo aparatų nemačiau, jų gal net ir nėra) ir randu ta kuri veikia – [Parkl] https://play.google.com/store/apps/details?id=net.parkl.androidclient
Programėlė automatiškai kas 4val. pratęsia mokėjimą (jei tai pažymėta nustatymuose).

Antras dienos klausimas – viešasis transportas. Bet čia viskas labai paprasta, siunčiam [BudapestGO] https://play.google.com/store/apps/details?id=hu.webvalto.bkkfutar yra bilietai 24val, 72val, savaitei, mėnesiui ir panašiai. Tad už ~12€ perku bilietą savaitei ir galiu judėti su bet kokiu viešu transportu miesto ribose. Kol buvau išbandžiau tramvajų, metro ir traukinį.

1 diena

Penktadienis. Labai karšta diena. F1 treniruočiu diena ir puiki proga išsiaiškinti kaip nuvažiuoti į trasą. Rezultate du sustojimai su tramvajum, trys su metro ~20 min su traukiniu ir dar 15min su autobusu kuris veža iki pat trasos vartų.
Jau metro sutinku du lietuvius, tada važiuojam jau tryse. Traukinyje sutinkam dar tris, jau važiuojam šešiese. Pasiklysti nelabai įmanoma nes VISUR pilna žmonių (daugiausiai su RedBull atributiką), tiesiog reikia eiti su srautu.

Taigi, pirmos dienos atradimas. Pasirodo neužtenka savaitinio bilieto nuvykt į trasą, nes reikia bilieto “prailgintojo” (extension) kuris kainuoja ~0.50€ ir kurį galima nusipirkti tik fiziškai!!!! Žmonių eilės kosminės, bet mus tikrintojai kažkaip praleidžia. Tad sėkmingai grūdamės į traukinį. Lauke koks ~30C, traukinyje visiška pirtis. Išlipus iš traukinio laukia autobusai pažymėti F1 užrašais. Autobusai sukasi vienas paskui kitą, tad ilgai laukti nereikia, atvykstu į trasą. Įeinant į trasą patikrina kuprinę (taip jau labai atmestinai). Aš jau viduje. Žmonių daug, viskas nauja, vaikštinėju žiūrinėju. Pirmą kartą išgirstu F1.. susipažįstu su šalia sėdinčiais. Super.

Važiuoju namo. Prie autobuso eilė ~5min, autobusai vėl sukasi vienas paskui kitą. Atsirandu prie traukinio. Ir va dabar jau be to bilieto “pratesėjo” nepraslystu, varo visus į eilę pirkti bilieto už 0.50€, o pirkimo procesas be proto lėtas. Visi labai pikti. Dėl to praleidžiu du traukinius. Jau matau atvažiuoja ir trečias. Staiga priekyje žmogus iš UK nusiperka 10vnt bilietų, atsisuka ir visiems stovintiems šalia padalina po vieną. Gaunu dovanų ta nelemtą bilietuką ir kaip tik spėju į atvažiuojantį traukinį.

Atvažiavęs į miestą pas kontrolierius (ten tokių daug prie metro stočių buvo) išsiaiškinu kaip čia su tuo bilietuku, eilių nėra prie kasų, tad visom dienom į priekį nusiperku tų bilietukų “pratesėjų”.

2 diena

Šeštadienis. Trasoje LABAI lija. Šalta. Vėl praktiškai toje pačioje vietoje metro sutinku lietuvius. Šį kartą visus reikiamus bilietus turiu. Kas kur kaip jau žinau, tad su logistika viskas einasi puikiai. Tik atvykus į trasą pila lietus. Visi po vakar dienos karščių maksimaliai lengvai apsirengę (tarp jų ir aš). Nors turiu “ploščių” nuo lietaus, bet kojos permirko kiaurai. Atvėso iki ~17C. Trasoje iš F1 store perku už nenormaliai brangiai vienos komandos jumper’į kuris labai gelbėja. Jei ne jis tai turbūt kitą dieną jau būčiau slogavęs.

Važiuoti namo prie autobuso eilėj jau reikėjo laukti ne ~5min, o ~30min.

3 diena

Sekmadienis. Į trasą iš miesto pajudam apie 9:30 jau dviese. Stotyje laukia du traukiniai, vienas jau sausakimšas, į kitą dar galima įlipti. Prie trasos vėl žmonių labai daug. Tad planas buvo dar pamatyti F2 race, bet realiai į trasa patekom jau jiems važiuojant paskutinius ratus. Pamatom visus pre race paradus, himno giedojimą. Pasiruošimus startui kurie vyksta visiškai prieš akis.

Varžybas stebėjo 130 000 žmonių. Po varžybų visi pakilo iš tribūnų. Žmonių kiekis be protinis. Eilė iki autobuso kilometrinė (tiesiogine to žodžio prasme). Nusprendžiam eiti pėsti iki traukinio, kas pasirodo geras sprendimas, nes realiai visas automobilių eismas stovėjo.

Pėsčiomis aplenkėm visus automobilius, taksi. Nematėm nė vieno autobuso, nes visas eismas stovėjo. Blogai buvo tai, kad su mumis ėjo dar turbūt keli šimtai, o gal tūkstančiai žmonių ir traukinių stotyje buvo be šansų patekti į traukinį. Kol vienas iš nuvažiuojančio traukinio riktelėjo, kad “sėskit į traukinį važiuojantį į priešingą pusę”. Taip ir padarėm, nuvažiavom į priešingą pusę iki maršruto galo, o paskui traukiniui pastovėjus ~10min jis jau pajudėjo mums reikiama kryptimi. Sprendimas pasiteisino 100% nes privažiavus stotį į kurią vežė autobusai iš trasos, ten laukė be protinis kiekis žmonių. Kur visi norintys netilpo į traukinius.

Traukinyje kartu važiavo jaunimas iš UK, kurie gyvai surengė vagone “koncertą”. Nuotaika traukinyje MAX.

4 diena

Pirmadienis. Mieste jau nesimato nė vieno su F1 atributika. Budapešto realiai taip ir nepamačiau. Susikraunam lagaminus ir pajudam link Slovakijos į Tatrus.

Išvažiuojant iš Budapešto, Vengrija

Atgal maršruto nebuvau sudėliojęs. Buvau tik nusižiūrėjęs vieną vietą Tatruose, tad užsirezervuojam kambarį ir lekiam į Tatrus.

Popradské pleso, Slovakia

Budapest, Vengrija – Štrbské Pleso, Slovakia 400km (nakvojam dvi naktis)
Štrbské Pleso, Slovakia – Kraków, Lenkija 160km
Kraków, Lenkija – Kaunas, Lietuva 710km

Gavosi ~2600km su vidutimėn 5.7L/100km sąnaudom.

Samsung Gear S3 Frontier

2018-12-27 by dinux

Čia turėjo būt labai graži nuotrauka, kaip laikrodis paniręs į akvariumo vandenį 🙂

Šio laikrodžio review ir nuotraukų yra pilnas internetas, tai kartotis nelabai reikia ir nelabai tikslinga. Bandysiu aprašyti tai, ko neradau skaitydamas ar žiūrėdamas youtube visokius video apie šį laikrodį.

Laikrodį naudoju apie penkis mėnesius, tad žemiau keletas mano pastebėjimų.

Pagal specifikacijas gamintojo puslapyje, rašoma, kad baterija laiko 3-4 dienas. Mano patirtis rodo, kad baterija su širdies ritmo nuskaitymu kas 10min. laiko ne daugiau kaip tris dienas. Jei laikrodį įdedu krauti kol būnu duše (o aš ten būnu ilgokai) tai baterija laiko 5-6 dienas.

Sportuojant (mano atveju važiuojant dviračiu, bėgiojant ar minant elipsinį treniruoklį) baterija sėda apie 8-9% per valanda. Tuo metu laikrodis naudoja GPS ir nuolat seka širdies pulsą. Tad teoriškai sporto rėžimu turi atlaikyti iki 11 valandų,

Šio laikrodžio pagalba galima atsiliepti į skambutį. Garsas nėra super garsus, bet tarkime vairuojant ir ranką laikant ant vairo susikalbėti galima. Bet tokiu atveju neveiks jūsų automobilio laisvų rankų įranga (jei tokia turit). Bent mano Sony Xperia XZ1 vienu metu susijungdavo arba su laikrodžiu arba su mašinos laisvu ranku įranga. Po kurio laiko išlindo dar viena bėda, kad po ~ dešimties skambučių, telefone garsas tiesiog dingdavo, toks jausmas, kad telefonas garsą siunčia laikrodžiui, o anas to nemato. Po bluetoth išjungimo/įjungimo bėda dingdavo vėl kokiai dešimčiai skambučių. Problemą išsprendžiau išjungdamas galimybe atsiliepti į skambučius su laikrodžiu (pats skambinimo faktas rodomas). Rezultate mašinoj telefonas sėkmingai susijungia su laisvom rankom, o ir garsas telefone nustojo dinginėti.

Vienintelė papildoma programa kurią įsirašiau į laikrodį yra Endomondo, su ją ir sportuoju. Jei yra šalia (ryšio zonoj) telefonas tai programėlė laikrodyje iškarto sinchronizuojasi su telefonu, jei ne tai visi surinkti duomenys bėgiojant (bėgiojant su savim neimu telefono) į telefoną ir tuo pačiu internetą patenka tada kai laikrodis “pamato” telefoną. Duomenims sinchronizuotis būtinai reikia, kad laikrodyje būtų paleista endomondo. Kažkokio foninio (background) proceso atsakingo už duomenų sinchronizavimą laikrodis neturi.

Sportui galima naudoti ir integruota programėlę, bet aš visada duomenis kaupiu endomondo (kuriuos vėliau dar exportuoju ir į stravą) tad, kad nereiktu dar papildomai vargti su eksportais importais iškarto viską įrašinėju su endomondo.

Pranešimai (notifications). Laikrodyje rodomi pranešimai kurie pasirodo telefone ant ekrano. Ir rodoma būtent tai kas pasirodo telefone t.y. jeigu telefone yra įjungtas privatumo rėžimas bus rodomas tik faktas apie gauta žinutę, bet pati žinutė ne. Bet jeigu pranešime matosi, siuntėjas ir pačios žinutės tekstas tai lygiai tas pats bus matoma ir laikrodyje. Pas mane privatumo rėžimas nėra įjungtas, tad laikrodyje matau visus pranešimus pvz kad gavau el. laišką, nuo ko ir kokia antraštė. FB messenger žinutės siuntėją ir visą žinutę į kurią netgi galima atsakyti paruoštukais (Taip, Gerai, Ne, Vairuoju ir t.t.) arba esant norui su miniatiūrine klaviatūra suspandyti savo atsakymą, ko aš nedarau, nes tai yra visiškai nepatogu. Tas pats ir su slack, viber, whatsapp, youtube ir t.t.

Veikimo atstumo metrais negalėčiau įvardint, bet 90kv.m. plotą padengia kuo puikiausiai.

Rezultate laikrodžiu esu patenkintas. Ypač vairuojant ar dirbant kieme nereikia ieškoti telefono, viskas matoma ant riešo. O sportuojant greitai galima pasižiūrėti kaip smarkiai dirba širdis ir reikalui esant truputi “apsiraminti” su tempu arba jį padidint 🙂

SSD sparta

2018-12-16 by dinux

SSD kompiuteryje naudoju jau turbūt >7 metai. Pirmasis diskas (jis vis dar veikia ir nė kart nepavedė) yra OCZ-AGILITY3. Pastarojo talpa yra 64GB tad su laiku jau tiesiog netilpo visa root particiją su Android Studio, keleta Steam žaidimų. Todėl buvo pakeistas į Samsung SSD 860 EVO 250GB

Vieną dieną rašo draugas: “Nusipirkau Samsung SSD, padariau greičio testus bet greitis tik ~200MB/s” Tada priėjom išvados, kad jo kompiuterio SATA jungtis yra senoka t.y. 3Gb/s. Po disko keitimo man net į galvą nešovė pažiūrėti kaip greitai veikia naujasis. Žiūrim ir matom:

Timing cached reads: 23102 MB in 1.99 seconds = 11585.15 MB/sec
Timing buffered disk reads: 818 MB in 3.00 seconds = 272.59 MB/sec

Beje, disko greitį matuoju su:

sudo hdparm -Tt /dev/sda1

O gi pasirodo, kad maniškio kompiuterio motininė plokštė turi du SATAIII 6Gb/s ir keturis SATAII 3GB/s, taip gavosi, kad visus diskus jungiau eilės tvarka ir SSD diskui atiteko SATAII 3Gb/s spartos jungtis. Taisom šitą klaidą ir testuojam iš naujo:

Timing cached reads: 24158 MB in 1.99 seconds = 12116.03 MB/sec
Timing buffered disk reads: 1580 MB in 3.00 seconds = 526.18 MB/sec

Realaus greičio skirtumo nepajutau.

PS: Diskui pajungti panaudotas Supermicro SATA Flat Straight-Straight 81cm Cable (CBL-0481L)

Mikrotik cAP lite

2018-10-21 by dinux

Pastaruosius, turbūt, šešis metus naudojau Mikrotik RB951G-2HnD. Dar gyvenant bute, neturėjau jokių problemų su wifi signalo stiprumu. Persikrausčius į namą, tolimiausiam kambaryje signalas buvo labai jau silpnas. Nešiojamas kompiuteris signalą dar išlaikydavo, telefonas kartais ir pamesdavo. Problema turbūt tame, kad mikrotikas pastatytas ant komunikacinės spintos, kuri yra ant namo kraštinės sienos. Tolimiausias kambarys yra dukros (dabar jai 3m.) todėl wifi silpnas veikimas nekėlė bėdos.

Pagaliau, po ilgo laiko namuose atsirado dar vienas baldas – spinta. Kurios viduje atsirado dujinis katilas, džiovyklė, drabužinė ir … komunikacinė spinta. Ant spintos durų yra veidrodis. Mano supratimu, veidrodis (veidrodis tai stiklas padengtas plonu aliuminio (?) sluoksniu) tiesiog pradėjo veikti kaip ekranas. Rezultate dukros kambaryje, miegamajam ir darbo kambaryje galimybė naudotis wifi praktiškai dingo.

Įrenginys wifi signalą mato stiprų (atvaizduojamos visos padalos), bet mano supratimu įrenginio (tarkime telefono) signalas nepasiekia pačio Mikrotiko. Su nešiojamu kompiuteriu kažkiek geriau, bet greitis akivaizdžiai krito.

Po šiokių tokių pasiskaitinėjimų/pagooglinimų nusprendžiau nusipirkti Mikrotik cAP lite. Kaip variantai buvo galingesni Mikrotik modeliai arba Ubiquiti, bet iškarto buvau nusprendes, kad noriu “kabinamo” ant lubų, tikrai nenorėjau statyti kažkur ant baldo dėžės su antenom.

Per tris dienas po užsakymo atkeliavo maniškė prekė. Aparatas tikrai mažuliukas. Komplekte Poe maitinimas, du dangteliai.

Traukiam kopėčias ir montuojam 🙂 Sunkiausia dalis buvo per kolidoriaus šviestuvui skirta skylute lubose pratraukti kabelį iki spintos. Naudojau kieta vielą ir daug kantrybės. Po bala žino kelinto bandymo pavyko rasti antra galą. Lengviau buvo keliauti iki namo “geografinio” centro. Tam labai padėjo halogeniniai (dabar jau LED’iniai) šviestuvėliai, kuriuos išėmus buvo galima patogiai prakišti vielą, kurios pagalba paskui buvo traukiamas UTP kabelis.

Nors įrenginys yra gan silpnas, rezultatu esu patenkintas.
Nešiojamas kompiuteris prie senojo wifi:

[  4] local 192.168.0.115 port 52923 connected with 192.168.0.101 port 5001
[ ID] Interval       Transfer     Bandwidth
[  4]  0.0-12.9 sec  1.38 MBytes   894 Kbits/sec

Prisijungus prie naujojo wifi:

[  4] local 192.168.0.115 port 53041 connected with 192.168.0.101 port 5001
[ ID] Interval       Transfer     Bandwidth
[  4]  0.0-10.0 sec  32.0 MBytes  26.8 Mbits/sec

PS: nešiojamas kompiuteris yra darbinis, tad su juo didelių failų nesiuntinėju. Namuose naudoju stalinį kompiuterį pajungta gigabitu. Žmona kartais naudoja turima nešiojama kompiuterį interneto puslapiams. Tad esamo 20-60Mb/s (priklausomai nuo vietos) man pakanka per akis.

Migruojam į 1Gbs. Greičio matavimas.

2017-12-312017-12-31 by dinux

Besibeldžiant 2018 pagalvojau, kad pats laikas namuose 100Mbs tinklą atnaujinti iki 1Gbs tuo labiau, kad mano naudojamas 8 portų switch’iukas (komutatorius) tapo per ankštas.

Pasirinkimą labai apribojo fizinės vietos plotis, tad praktiškai vienintelis variantas atmetus brangų HP buvo ZYXEL GS1100-16 Gigabit-Ethernet-Switch, 16x 10/100/1000 Ports copper kuris iš skytech.lt atkeliavo už 71.99€

Kodėl rinkausi būtent šį modelį:
* Tinkamas fizinis plotis su 16’lika gigabitinių portų
* Rack mount
* Indikaciniai LED yra priekyje t.y. toje pačioje pusėje kaip ir fizinės jungtys
* Maitinimo blokelis įmontuotas korpuse todėl maitinimo laidas jungiamas tiesiai į korpusą
* Nugaroje turi įjungimo/išjungimo mygtuką. Jei kada reiks perkrauti nereikės ištraukinėti maitinimo laido.

Statybos metu statytojai suvedžiojo tikrai ne brangiausia UTP kabelį, kuris, jei gerai pamenu, net neturi ekrano. Kabeliai suvedžioti kartu su maitinimo/apšvietimo kabeliais. UTP panelė C5e kuri taip pat nėra skirta gigabitiniam tinklui. Patch kabeliukai patys papraščiausi, pigesnių turbūt rasti neįmanoma (šitai aš žadu ištaisyti).

Tad pamatuokime tinklo greiti. Matuosime su iperf.

sudo pacman -Sy iperf

Savo staliniam kompiuteryje kurio IP adresas yra 192.168.0.101 paleidžiu servisą:

[dinux@dinux ~]$ iperf -s
------------------------------------------------------------
Server listening on TCP port 5001
TCP window size: 85.3 KByte (default)
------------------------------------------------------------

Pradedam greitį matuoti nuo lėčiausių klientų. Raspberry pi kurio LAN interfeisas yra pajungtas per USB2 magistralę ir jei šis techninis nesusipratimas nebus sutvarkytas avietė niekad neturės galimybės kominikuoti greičiau (ta pati problema su visų modelių avietėmis).

[dinux@alarmpi ~]$ iperf -c 192.168.0.101
------------------------------------------------------------
Client connecting to 192.168.0.101, TCP port 5001
TCP window size: 43.8 KByte (default)
------------------------------------------------------------
[  3] local 192.168.0.151 port 42820 connected with 192.168.0.101 port 5001
[ ID] Interval       Transfer     Bandwidth
[  3]  0.0-10.0 sec  60.9 MBytes  51.0 Mbits/sec

Sekantis bandymas su Banana pi. Pastarasis kompiuteriukas jau turi 1Gbs interfeisą. Beje jis turi ir SATA jungtį tad realus duomenų rašymas kopijuojant duomenis jau atsirems į disko galimybes, ne į LAN interfeiso.

[dinux@banana ~]$ iperf -c 192.168.0.101
------------------------------------------------------------
Client connecting to 192.168.0.101, TCP port 5001
TCP window size: 21.0 KByte (default)
------------------------------------------------------------
[  3] local 192.168.0.152 port 44979 connected with 192.168.0.101 port 5001
[ ID] Interval       Transfer     Bandwidth
[  3]  0.0-10.0 sec   606 MBytes   508 Mbits/sec

>500Mbs yra daugia nei gana tokiam kompiuteriukui.

Na ir paskutinis bandymas, nešiojamas HP 450 G1 pajungtas per 1Gbs interfeisą:

[daisak@pilkasai ~]$ iperf -c 192.168.0.101
------------------------------------------------------------
Client connecting to 192.168.0.101, TCP port 5001
TCP window size: 85.0 KByte (default)
------------------------------------------------------------
[  3] local 192.168.0.103 port 37578 connected with 192.168.0.101 port 5001
[ ID] Interval       Transfer     Bandwidth
[  3]  0.0-10.0 sec  1.07 GBytes   915 Mbits/sec

Kaip su aukščiau minėtomis techninėmis sąlygomis, manau >900Mbs yra tikrai geras greitis. Ir klausimas ar su tikrai gerais kabeliais greitis labai priartėtu prie 1000Mbs.

Terminis spausdintuvas BTP-2002NP

2015-03-12 by dinux

Šis spausdintuvas naudojamas prie POS (Point Of Sale) pardavimo taškas. Iš jo lenda čekis. Praktiškai bet kurioje parduotuvėje galime rasti tokį kur naudojamos kompiuterizuoti kasos aparatai.

Būtent šie modeliai būna su trijų tipų interfeisais, COM (serial rs232), USB arba LAN. Man į rankas papuolęs yra su COM prievadu. Tikslas, pajungti jį prie linux’inio kompiuterio naudojant USB <-> COM perėjimą ir pasiųsti jam kažkokį tekstą spausdinimui. Teko matyti kažkurioje picerijoje, kad kepėjams užsakymus taip perduoda 🙂

Taigi vienas iš svarbiausių momentų tai yra prisijungimo parametrai. Jei nors vienas parametras bus kitos, spausdintuvas nereaguos į siunčiamus duomenis (bent man nereagavo).
* Device (įrenginys): /dev/ttyUSB0 Gali būti kitoks, jei jau pajungti keli perėjimai ar pajungtas tarkime Vodafone/Tele2 ar kažkoks kitoks GSM modemas ar jungiama tiesiai į COM jungti be perėjimo.
* Baud rate (ryšio greitis): 38400 Būtinai toks ir ne kitoks.
* Data bits (duomenų paketo dydis?): 8
* Stop bits: 1
* Parity: none
* Handshake (“pasisveikinimas”): Hardware Tik Hardware, nejungti Software ar nejungti abiejų iš karto.
Pasijungus ir rašant tekstą, spustelėjus enter tekstas atspausdinamas ant čekiuko.

Programą rašiau Lazarus (FPC – Free Pascal Compiler).
Biblioteka bendravimui per COM naudoju http://synapse.ararat.cz Beje labai geras puslapis, yra tikrai gerų modulių kurių gali prisireikti rašant kažkokią programą. Visa dokumentacija http://synapse.ararat.cz/doc/help/

Susikuriu katalogą šiam projektui, išsaugau jame lazarus projektą ir į tą patį katalogą išpakuoju aukščiau minėtą archyvą.

Kodo pradžioje prie uses įterpiu Synaser
Prie var pridedu ser: TBlockSerial;
Kaip komunikuoti su lazarus puikūs pvz pateikti čia: http://wiki.freepascal.org/Hardware_Access

ser:=TBlockSerial.Create;
ser.Connect('/dev/ttyUSB0');
ser.config(38400, 8, 'N', SB1, false, True);

Atkreipiam dėmesį į trečią eilutę. Būtent tokie turi būti prisijungimo parametrai (gal kažkokiam kitam modeliui ir kitokie).

Tekstą spausdiname su:

Ser.SendString ('siunciamas tekstas keliauja cia');

Taip pat šis aparatas turi kirpimo funkciją t.y. jo priekyje yra “peilis” kuris atkerpa čekį. Kirpimui reikia pasiųsti komandą:

Ser.SendString (char(27)+'@'+char(29)+'V'+char(1));

Atspausdinus teksto porciją ir vykdant kirpimą, čekis nukerpamas ne po tekstu, o kiek aukščiau, todėl, kad kirpimas būtų po tekstu, būtent mano atveju reikia tekstą pakelti per penkias eilutes. Šis skaičius gali skirtis, nes tam tikrais įrankiais (Utils) galima keisti šrifto dydį, tarpą tarp eilučių. Tiesa tam yra speciali komanda kuri paslenką būtent tiek, kad nukirptu po tekstu, bet man jos pasiųsti į spausdintuvą nepavyko. Taigi aš pasiunčiu penkis eilutės pabaigos simbolius:

Ser.SendString (char(10)+char(10)+char(10)+char(10)+char(10));

Taip pat į šio spausdintuvo atmintį su tam skirtais įrankiais galima įkelti logitipą, monochrominį bitmap’ą. Begooglindamas radau, kad kiti modeliai gali turėti atmintyje ir du, tris logotipus. Logotipo spausdinimui naudojame:

Ser.SendString (char(28)+char(112)+char(1)+char(72));

Beieškodamas internete, buvau radęs cups’ui visus reikalingas bylas. Pridėti spausdintuvą pavyko, bet bandant pasiųsti paprasčiausią tekstą rezultatas būdavo nulinis. Bet rašant savo kažkokį projektėlį vargu ar patogų per cups spausdinti, tikrai paprasčiau ir aiškiau valdyti situaciją per COM’ą.

Mikrotik. Iš vidaus į vidų

2015-01-25 by dinux

Bet kokiam namų routeryje apsirašius prievado (port) nukreipimą iš išorės į vidų (NAT) taisyklę ta taisyklė veikia ir iš vidinio LAN. Papaišiau tokį brėžinį:
vidus_is_vidaus

Išorinis adresas 88.88.88.88
Vidinis routerio adresas 192.168.0.1
Turime tinkle serverį 192.168.0.100
Turime tinkle tris kompiuterius 192.168.0.10, 192.168.0.20, 192.168.0.30

Taigi turint tipinį Dlink’ą ir iš kažkurio kompiuterio kreiptumėmės į išorinį adresą (šiuo atveju 88.88.88.88) sėkmingai prisijungtumėm prie 192.168.0.100. Tas pats įvyktų jei kreiptumėmės iš išorės. Bet jeigu mūsų routeris yra Mikrotik ir jame aprašyta NAT’inimo taisyklė, prisijungti iš išorės pavyks, bet iš vidaus suvedus išorinį adresą susijungimas nepavyks. Problema tame, kad atsakimą jis atiduoda ne į vidinį, o į išorinį interfeisą. Problemai spręsti reikia apsirašyti dar vieną taisyklę.

Taigi abi taisyklės turėtu atrodyti taip:

/ip firewall nat add chain=dstnat action=dst-nat dst-address=88.88.88.88 protocol=tcp dst-port=80 to-port=80 to-address=192.168.0.100
/ip firewall nat add chain=srcnat action=masquerade src-address=192.168.0.0/24 dst-address=192.168.0.100

Dabar iš vidaus kreipiantis 88.88.88.88 sėkmingai pasiekiam 192.168.0.100

Skaitmeninė televizija (dvb-t)

2010-10-42009-07-9 by dinux

Gyvenam (aš su uoga) Taikos pr., devintam aukšte, Kaune. Prieštai buvo Samsung televizorius su paprasta leniška antena (su stiprintuvu) išmesta balkone. Nežinau kieno ten problema buvo, televizoriaus ar antenos, bet programas rodė visiškai prastai, netgi apgailėtinai. Iš bėdos buvo galima žiūrėt LNK ir TV3 (aišku su visais dvigubo trigubo vaizdo efektais, sniegu), LTV išviso rodydavo tik rytais, po pietu vaizdas pradėdavo begioti, kadrai šokinėti. Aš kai TV nemegėjas tai neįmiau į galvą, o uogai užteko ir tokio vaizdo. Taip gavosi, kad Samsungas su visa antena iškeliavo. Taigi namuose apsigyveno 70cm istrižaidės kineskopinis TV. Kad ir nedaug TV žiūriu (Formulė 1 trasliacijas, dar kaiką), bet norėjosi žiūrėti kokybiškai. Kažkiek pagooglinau ir nuspriandžiau įsigyti TVstar T6 CX HD.

Už aparatą mokėjau rodos 309Lt, dar apie 30Lt mokėjau už lenkiška decimentrinę antena su stiprintuvu. Dėžutėje buvo SCART ir “tulpinis” kabelis, vartotojo instrukcija ir garantinis lapas.

Viską sujungus įjungiu apratą. Nuskenavau kanalus (nors antena dar net nebuvo surinkta, tiesiog išnešta į balkoną) surado visus kanalus ir rodė be trukčiojimų. Vėliau, kai keičiau antenos kabelį (nes prie antenos man buvo pertrumpas) puikiai rodė ir be pačios antenos, o tik kabelį išmetus į balkoną.

Taigi po šios investicijos aš puikiai matau 14 nekoduotu kanalų (iš viso randa 39 kanalus), vaizdas DAUG kartų geresnis už tą kurį turėjau prieštai. Joks sniegas, dvigubas, trigubas vaizdas neįmanomas, nes signalas ateina užkoduotas mpeg-4 formatu (H.264 AVC), garsas koduojamas mpeg-2 formatu. Esant prastam ryšiui vaizdas gali tiesiog truktelti, pabirti kvadratukais.

Signalo kokybė šokinėja apie 20%-30%, vaizdo kokybė šokinėja 90%-100% ribose. Antena tiesiog išnešta į balkoną. Tiesioginio matomumo su Juragiais neturiu, tiesiog visi buto langai į priešingą pusę, o tiesioginį matomumą uždengia pats namas.

Keletas ekrano nuotraukų su meniu ir kitais vaizdais darytu su TV tiuneriu:

Pats aparatas nugaroje turi SPDIF (optinis garso išvedimas), HDMI (skaitmeninis garso ir vaizdo išvedimas), analogini garso išvedima (dvi tulpės, stereo), komponentinius išvedimus 576p, 720p ir 1080p, kompozitini išvedimą ir SCART.
Į aparatą galima įdėti CA iškodavimo kortelę. Priekyje, ekranėlyje rodomas aktyvus kanalas yra pagrindiniai valdymo mygtukai (tuo atvėju jei distancinis užkris už lovos 😀 )

Pačio aparato nuotraukos:

Pačio aparato dar neardžiau, todėl kas viduje yra neaišku 😉 Bet faktas, kad nelabai daug kas.. kilnojant atrodo, kad ten praktiškai tuščia dėžutė.

Pyst ir viskas

2009-02-27 by dinux

Iš lietuvių kalbos žodyno (http://www.lkz.lt):

pýst interj.
1. pykšt (smūgiui žymėti): Ans mun tik pýst į ausį! Trk. Pýst par galvą su pagaliu! Krš.
2. netikėtam veiksmui nusakyti: Pýst virvė i nutrūko Krš. Pýst pašalpą gavau Vn.

Man atrodo kalbininkai nelabai suprato iš kur kilo žodelis pyst. Mano nuomone tikrai ne nuo žodelio pykšt 😉

ArchLinux navigacija

2015-01-252008-06-5 by dinux

Senokai turiu nusipirkęs USB GPS imtuvėlį, bet taip rimtai dar jo ir neteko išbandyti. Čia bandysiu aprašyti kas man gavosi. O gavosi atrodo visai neblogai, taigi viskas nuo pradžių. Maniškis imtuvas:

Dauguma Holux imtuvų palaiko Linux operacinę sistemą, tvarkyklių išeities tekstus galima atsisiųsti iš gamintojo puslapio (http://www.holux.com/) tiesa jie tinka seniems 2.4.x (o gal ir dar senesniems), o branduoliams. 2.6.* (maniškis 2.6.23) nieko papildomo nereikia, veikia be jokių problemų ir be papildomų tvarkyklių.
Prijungus daviklį dmsg komanda rodo:

usb 2-2: new full speed USB device using uhci_hcd and address 3
usb 2-2: configuration #1 chosen from 1 choice
usbcore: registered new interface driver usbserial
drivers/usb/serial/usb-serial.c: USB Serial Driver core
drivers/usb/serial/usb-serial.c: USB Serial support registered for pl2303
pl2303 2-2:1.0: pl2303 converter detected
usb 2-2: pl2303 converter now attached to <strong>ttyUSB0
</strong>usbcore: registered new interface driver pl2303
drivers/usb/serial/pl2303.c: Prolific PL2303 USB to serial adaptor driver

Atkreipiam dėmesį į ttyUSB0.
Duomenis iš imtuvėlio nuskaito ir kitoms programoms dalina (jei taip galima pasakyti) gpsd (http://gpsd.berlios.de/). Programa lyg mažiukas serveris, prisijungia prie /dev/ttyUSB0 (mano atvėju) ir laukia kliento, sulaukus užklausos ji atiduoda klausėjui duomenis. Vienu metu ji gali aptarnauti bent tris programas tikrai (išbandyta), realiai manau riboja tik kompiuterio sparta. Kitu etvėju jei programos tiesiogiai naudotu /dev/ttyUSB0 vienu metu tik viena programa turėtu priėjimą prie įrenginio.

Paleidžiam gpsd:

[dinux@nabagelis ~]$ gpsd -N -n -D 2 /dev/ttyUSB0
gpsd: launching (Version 2.37)
gpsd: listening on port 2947
gpsd: Unable to start ntpshm.  gpsd must run as root.
gpsd: running with effective group ID 100
gpsd: running with effective user ID 1002
gpsd: opening GPS data source at '/dev/ttyUSB0'
gpsd: speed 9600, 8N1
gpsd: garmin_gps not active.
gpsd: gpsd_activate(1): opened GPS (4)
gpsd: speed 4800, 8N1
gpsd: ntpd_link_activate: 0
gpsd: Satellite data no good (3 of 3).

Šiuo metu esu pusrusyje, todėl imtuvas nesugaudo palydovu.
Kartu su gpsd paketu ateina programa xgps, kurią paleidus matosi kaip dabar atrodo dangus 🙂 Kiek aplinkui yra gps palydovų, kurie yra naudojami, mūsų dabartinias koordinates ir kita informaciją (tuo metu buvau namuose, ketvirtame aukšte, šalia devynaukštis, imtuvas iškištas į lauką per “fortkę”):

Dabar beliko surasti tinkamą programą navigacijai. Išbandžiau keletas jų, tai Navit, TangoGPS, bet man labiausiai patiko Viking (http://viking.sourceforge.net/).Programa žemėlapius gali imti iš Google Maps, Open Street Maps ir dar kelių šaltinių. Aš naudoju Google Maps. Kol kompiuteris prijungtas prie interneto, naršant po žemėlapį jie išsaugomi kietajam diske, todėl žiūrint žemėlapį antrą kartą toje pat vietoje, tos dalies jau nesiunčia. Tai labai gerai, jei tuo metu kompiuteris atjungtas nuo interneto. Juk nevisi dar automobiliuose turi interneto ryšį 😉 Susidarius maršrutą, galima atsiūsti žemėlapius tam sudarytam maršrutui. Todėl kelionėje visada bus reikiamos žemėlapų dalys (jei nenuklysime labai į šoną, nes ten jau žemėlapio nebus :D). Numatomą kelionę galima nusbraižyti pačiam su esančiais įrankiais programoje arba importuoti iš gpx formato. Kelionės maršrutą galima persikelti iš Google Earth programos (kml formatas) prieš tai jį konvertavus į gpx su gpsbabel (http://www.gpsbabel.org/). Pastaroji programa palaiko labai daug visokių formatų, todėl, manau, maršrutus galima persikelti išįvairiausiu imtuvų ir konvertuoti į reikemą formatą. Taip pat ,jei kompiuteris prijungtas prie interneto, maršrutą per akimirką galima importuoti iš Google Maps Directions, suvedus pradinio ir galinio taško pavadinimus. Pvz: Iš Vilnius, Į Kaunas. Viskas atrodo gerai, bet Google mums suplanuos maršrutus nuo Kauno centrinio pašto, iki Vilniaus centrinio pašto (atstumus priimta tarp miestu manuoti nuo centrinio iki centrinio pašto), Google Maps kolkas negalima ieškoti pagal gatves, kas yra labai gaila, nebent jūs gyvenate JAV, Prancūzijoje, Italijoje ar dar keletoje valstybių kurių dabar nepamenu.

Vakar važiavau į darbą, rezultatas štai toks. Kairėje matosi visas Kaunas, dešinėje, truputi pritrauktas vaizdas:

Po kelionės galima peržiūrėti šiokią tokią statistiką. Kairėje greičio grafikas, dešinėje aukščio virš jūros lygio. Paspaudus ant grafiko, žemėlapis susicentruoja į ta tašką, kuriame buvo parodytas tas greitis/aukštis:

Per keleta sekundžiu galima turėti, kad ir Paryžiaus žemėlapį:

Sekmadieniai kelionei į Vilnių jau sudarytas maršrutas nuo namų iki tiklsio Vilniuje. Tam vėlgi panaudojau Google Earth, pažymėjau namus, pažymėjau atvykimo vietą, programai uždaviau, kad tarp šių dviejų taškų suplanuotu maršrutą, eksportavau į kml, konvertavau į gpx ir atsidariau su Vikinkg:

Aparatūra su kuria viskas veikia, tai yra IBM ThinkPad T30 su Pentium4M 1.8GHz 1Gb Ram, 60Gb HDD, operacinė ArchLinux. Šią programą manau tikrai pavežtu ir silpnesnis kompiuteris.