Darkroom timer (didintuvo laikmatis)


Spausdinant nuotraukas analoginiu būdu (apie tai rašiau čia) labai svarbus laikas. Bandžiau suktis iš situacijos naudodamas telefono programelę, bet telefono ekranas, kad ir rodo juodą spalvą, jis yra apšviestas ir skleidžia baltą šviesą.

Tokių prietaisų tikrai yra pirkti, tiek senų rusiškų, tiek šių laikų, modernių. Niekada neteko tokio naudoti. Nusprendžiau susikonstruoti savo. Tad maniškio valdymas yra toks kokį aš jį įsivaizdavau/sugalvojau.

Mano prietaiso mintis yra valdyti didintuvo lempą. Dešiniam šone yra rozetė į kurią jungiasi didintuvas. Didintuvo lempą priverstinai galima įjungti su viršuje esančiu jungikliu. Jungiklis didelis, tad tamsoje problemų jį apčiuopti ir junginėti nekilo.

Užprogramavimas.

Įjungus prietaisą ekrane šviečia nulis. Klaviatūros pagalba galima suvesti laiką sekundėmis. Suvedus laiką pasirenkam kuriam laikmačiui užstatyti suvestą laiką. Jų yra keturi. Tai raidės “A”, “B”, “C” ir “D” klaviatūros dešinėje.

Tarkime noriu, kad didintuvas popierių apšviestu 15sek, 2min pirmoje chemijoje (develop), 1min antroje (stop) ir 2min trečioje (fix).

Tad klaviatūroje suvedu “15” ir spaudžiu “A”, “120” ir spaudžiu “B”, “60” ir spaudžiu “C”, “120” ir spaudžiu “D”.

Paspaudus klaviatūroje “#” prasideda sekos vykdymas. 15’ikai sekundžiu suveikia rėlė ir užmaitina rozetę, ko pasekoje didintuvas apšviečia popierių. Po to pasigirsta pyptelėjimas ir ekranėlyje pasirodo skaičius 120. Laikas popierių dėti į pirmą vonelę. Kas sekunde ekranėlyje skaičius mažėja iki nulio (laikmatis B). Pasiekus nulį, vėl pasigirsta pyptelėjimas. Laikas popierių perkelti į antrą vonelę. Ekranėlyje pasirodo skaičius 60 (laikmatis C). Vėl mažėja iki nulio ir vėl pasigirsta pyptelėjimas. Laikas popierių perkelti į paskutinę vonelę. Ekrane pasirodo 120 (laikmatis D) ir mažėja iki nulio. Paskutinį kartą pasigirsta pypsėjimas. Dabar galima įjungti šviesą ir įvertinti rezultatą.

Viskas sukonstruota WeMos D1 R1 pagrindu. Programuota arduinu.

Žemiau nuotraukoje matosi visos panaudotos detalės.

Nuorodos iš kur pirkau:
WeMos D1 R1 https://www.aliexpress.com/item/32657998940.html
Klaviatūra https://www.aliexpress.com/item/32831963425.html
Ekranėlis (raudonas) https://www.aliexpress.com/item/32867950441.html
Rėlė https://www.aliexpress.com/item/32639452633.html
Spykeriukas https://www.aliexpress.com/item/32955065577.html
Maitinimo šaltinis https://www.aliexpress.com/item/32656713529.html
Jungiklis ir rozetė https://www.ermitazas.lt/
Dėžutė https://rcl.lt/

Klaviatūrai nuskaityti panaudojau Keypad https://playground.arduino.cc/Code/Keypad/
Plačiau kokiu principu veikia: http://www.circuitbasics.com/how-to-set-up-a-keypad-on-an-arduino/

Su klaviatūra buvo dvi bėdos. Pirmoji, kad veikė ne visi klavišai. Išardęs pamačiau, kad naudojami takelių “jumperiai”, kurie, panašu turėjo kažkokią varžą.

Matosi nuotraukoje, kad prilitavau savo “jumperius”. Klaviatūra pradėjo veikti.

Bet štai išlindo antra bėda, kontroleris tiesiog persikraudinėdavo. Pagooglinus randu https://github.com/esp8266/Arduino/issues/3241
Rezultate Keypad.cpp faile 213 eilutėje pridedu yield()
Dabar ji atrodo taip:

while( (waitKey = getKey()) == NO_KEY ) yield();;   // Block everything while waiting for a keypress.

Ekranėlį valdau su TM1637 (galima rasti Arduino Library Manager’yje). Ekranėlis šviečia raudonai (raudonos šviesos nebijo juodai baltas foto popierius). Pagal nutylėjimą jis šviečia gan ryškiai, tamsoje man to nereikia, tad šviesumą mažinu iki minimumo. Kodas:

display.setBrightness(0);

Spykeriukas spiegia gan garsiai, tad bandymo keliu atrenku varžą ir pajungiu nuosekliai. Kokia tai varža nebepamenu, orientavausi į norima garsumą.

Aparatas jau išbandytas, darbas daug smagesnis, veikė taip kaip noriu ir nei kart nepavedė.

Analoginė fotografija

Paskutinį kartą nuotraukas analoginiu būdų spausdinau prieš gerus penkis metus. Ramybės nedavė ir už nugaros lentynoje stovintis mamos prieš 30 metų naudotas didintuvas. Visai “netyčia” skelbimuose radau krokus didintuvo skelbimą. Tas tab’as naršyklėj buvo atidarytas ilgiau nei mėnuo.. galvoju, reik skambinti, nieko nebus 🙂 Ir štai, man už nugaros stovi jau du didintuvai 😉

Bet viskas iš eilės.

Skaitmeninei fotografijai naudoju Pentax K-5II, o analoginei Pentax P30. Pliusas šio rinkinio toks, kad tiek vienas tiek kitas naudoja tuos pačius objektyvus.

Į juostinį aparatą dedasi dvi SR44 arba LR44 baterijos. Jos reikalingos maitinti elektroniką kuri ieškiklyje rodo rekomenduojama užlaikymą. Jei objektyvas turi diafragmos A rėžimą, tai užlaikymą ir diafragmą susireguliuoja pats aparatas. Tiesa kieno prioritetą naudoja tai taip ir neaišku. Taip pat baterija yra reikalinga juostelės ISO nuskaitymui. Ant juostelės kasetės yra toks “kodas” vadinamas DX kodu (nuoroda į wikipedia). Pats juostelės prasukimas ir susukimas atgal į kasetę yra mechaninis. Savaime suprantama, autofokuso nėra.

Juosteles pirkdavau dažniausia pigiausias spalvotas. Paskui teko pabandyti juodai baltas C41 proceso, kad fotolabas už mane galėtu išryškinti, nes nesinori pačiam visko sugadinti. Pastebėjau, kad paskutines neštas juosteles fotolabas kažkaip sugeba subraižyti, todėl dabar pasirinkau Ilford HP5+ o ši jau yra rankinio ryškinimo. Tad pabaigus šią, bandysiu ryškinti pats.

Taigi, didintuvas krokus color sl 4

Priedo gavau voneles į kurias telpa A4 lapas (senosios vonelės yra mažesnės), pincetus, raudoną lempą ir dar keleta smulkmenų.

Popieriaus turiu bent keturias rūšis, seno rusiško. Nuotraukose žemiau 24cm x 30cm ir 18cm x 24cm. Taip pat turiu Ilford multigrade kuriam reikalingi filtrai (kurių taip ir nenusipirkau), tad nuotraukos gaunasi kiek pilkokos (filtrai reikalingi kontrastui reguliuoti).
Labiausiai patinka daryti ant didelių A4 dydžio lapų (24cm x 30cm).

Chemija pirkta kažkada foto pro parduotuvėje. Galiojimas pasibaigė turbūt prieš kokius penkis metus.
Sumaišyta chemiją laikau 1L buteliuose su kamštukais kurie turi apsaugą nuo vaikų.

Patalpa kurioje viską darau – vonios kambarys.

Tiek daug raudonos šviesos nenaudoju. Palieku tik dešiniausia žibintą, kurį atsuku į sieną, tad kambaryje būna minimaliai šviesios, kad tik matyčiau popierių vonelėje. Rezultatą pamatau tik uždegus šviesą.

Tai tiek trumpai, kaip gimsta nuotraukos, kurias pačiam viršuje laiko mano dukra. Beje ta nuotrauką yra daryta iš spalvotos juostelės.

Skaitmeninė televizija (dvb-t)

Gyvenam (aš su uoga) Taikos pr., devintam aukšte, Kaune. Prieštai buvo Samsung televizorius su paprasta leniška antena (su stiprintuvu) išmesta balkone. Nežinau kieno ten problema buvo, televizoriaus ar antenos, bet programas rodė visiškai prastai, netgi apgailėtinai. Iš bėdos buvo galima žiūrėt LNK ir TV3 (aišku su visais dvigubo trigubo vaizdo efektais, sniegu), LTV išviso rodydavo tik rytais, po pietu vaizdas pradėdavo begioti, kadrai šokinėti. Aš kai TV nemegėjas tai neįmiau į galvą, o uogai užteko ir tokio vaizdo. Taip gavosi, kad Samsungas su visa antena iškeliavo. Taigi namuose apsigyveno 70cm istrižaidės kineskopinis TV. Kad ir nedaug TV žiūriu (Formulė 1 trasliacijas, dar kaiką), bet norėjosi žiūrėti kokybiškai. Kažkiek pagooglinau ir nuspriandžiau įsigyti TVstar T6 CX HD.

Už aparatą mokėjau rodos 309Lt, dar apie 30Lt mokėjau už lenkiška decimentrinę antena su stiprintuvu. Dėžutėje buvo SCART ir “tulpinis” kabelis, vartotojo instrukcija ir garantinis lapas.

Viską sujungus įjungiu apratą. Nuskenavau kanalus (nors antena dar net nebuvo surinkta, tiesiog išnešta į balkoną) surado visus kanalus ir rodė be trukčiojimų. Vėliau, kai keičiau antenos kabelį (nes prie antenos man buvo pertrumpas) puikiai rodė ir be pačios antenos, o tik kabelį išmetus į balkoną.

Taigi po šios investicijos aš puikiai matau 14 nekoduotu kanalų (iš viso randa 39 kanalus), vaizdas DAUG kartų geresnis už tą kurį turėjau prieštai. Joks sniegas, dvigubas, trigubas vaizdas neįmanomas, nes signalas ateina užkoduotas mpeg-4 formatu (H.264 AVC), garsas koduojamas mpeg-2 formatu. Esant prastam ryšiui vaizdas gali tiesiog truktelti, pabirti kvadratukais.

Signalo kokybė šokinėja apie 20%-30%, vaizdo kokybė šokinėja 90%-100% ribose. Antena tiesiog išnešta į balkoną. Tiesioginio matomumo su Juragiais neturiu, tiesiog visi buto langai į priešingą pusę, o tiesioginį matomumą uždengia pats namas.

Keletas ekrano nuotraukų su meniu ir kitais vaizdais darytu su TV tiuneriu:

Pats aparatas nugaroje turi SPDIF (optinis garso išvedimas), HDMI (skaitmeninis garso ir vaizdo išvedimas), analogini garso išvedima (dvi tulpės, stereo), komponentinius išvedimus 576p, 720p ir 1080p, kompozitini išvedimą ir SCART.
Į aparatą galima įdėti CA iškodavimo kortelę. Priekyje, ekranėlyje rodomas aktyvus kanalas yra pagrindiniai valdymo mygtukai (tuo atvėju jei distancinis užkris už lovos 😀 )

Pačio aparato nuotraukos:

Pačio aparato dar neardžiau, todėl kas viduje yra neaišku 😉 Bet faktas, kad nelabai daug kas.. kilnojant atrodo, kad ten praktiškai tuščia dėžutė.

Vėl Mazda

Dar vienas savaitgalis kuičiantis prie mašinos. Šį karta atraminės amortizatoriaus gumos keitimas, bamperio paskutiniai štrichai ir oro filtro keitimas.

Su amortizatoriaus atrama vaizdelis buvo jau nekoks. Guma buvo nutrūkus visiškai, todėl pakėlus auto amortizatorius išeidavo iš savo vietos ir ratas laikydavosi tik ant apačioje esančių traukių. Makalavosi į visas keturias puses. Aišku mašinai esant nepakeltai, viskas tvarkoje. Ratas standžiai laikėsi savo vietoje.

Vaizdas kol mašina nepakelta, pakėlus ir pakėlus iš apačios:

Atrodė, kad automobilio pakaba bus kažkas nesuvokiamo ir sunkaus, bet pasirodo ten viskas paprasta ir dažniausiai aišku iškarto pažiūrėjus. Atsukau du varštus, atkabinau stabdžių žarnelę ir išsiimė visas amortizatorius su lėkštėmis ir spyruoklę tarpjų. Su spyruoklės suspaudėjai suspaudžiam spyruoklę, atsukame viršuje esantį varžtą kuris laiko atramą, uždedame naują atramą užsukame varžtą, viską kišame atgal į vietą ir… tvarka. Nuotraukos:

Apie oro filtro keitimą nelabai ir yra ką rašyti. Atsukam du varštus, atkabinam dvi kabes, atidarom dėžę, pakeičiam filtrą, viską uždarom. Slirtumas tarp naujojo ir senojo:

Na ir paskutinis pasikrapštymas įvykęs šį savaitgalį tai buvo paskutinis štrichas galiniame bamperyje. Įdėtas galinio bamperio šoninis stikliukas. Iškarto atsirado vaizdas. Netvarkyta atrodė taip:

Na, o aptvarkyta:

Dar liko palyginti priekinį vairuotojo sparną, vairuotojo durelės kirmyti pradėjo ir priekinis bamperis apibalnotas. Gal, kadanors 🙂

Kaip gyvena Mazda?

Ačiū, neblogai 😉
Kaip žinia tai pirmasis mano automobilis, todėl viską kas man nauja sužinau tik tada kai kasnors nutinka. Pradėsim nuo to, kad visą žiemą važinėjau su tuščiu antifrizo bakeliu … taip, baisu. Bet turiu pasiteisinimą – aš to nežinojau !! 😀 Kitas išbandymas teko varikliui. “Truputuka” be tepalų važinėjau. Pažiūrėjus iš gerosios pusės, dar nebuvo neivieno fizinio kontakto su kitu kietu objektu (su mano žinia).

Pirmas nemalonus įvikis nutiko už kelių savaičių po pirkimo. Palikau automobilį kieme, ateinu išryto .. daužtas galinis keleivio sparnas.. pyktis liejosi per kraštus.. apie raštelį su atsiprašimu ir telefono numeriu galima tik pasvajoti. Juk mes tikri Lietuviai. Dabar vaizdas toks:

Į servisą dar nebuvo nuvažiavus. Viskas kas daryta, tai daryta mano rankomis. Po pirkimo labiausiai į akis/ausis krito išdužęs keleivio pusės priekinis posūkis ir kiaura gofra. Posūkis mirksėjo (dažniausiai) todėl, kas norėdavo visada matydavo, kad rodau posūkį. O va kiauros gofros dėka aiškiai girdėjosi plerpimas. Jei apsūkos pakildavo 2500rpm tai jau nelabai kas 🙂 Todėl atsiradus pirmai progai buvo pakeistas posūkis ir ta pačia progą pakeistos laidų sujungimo kaladėlės, kurios, kaip pasirodo buvo jau praktiškai supuve ir klausimas kaip ten išviso jos laikė. Dar radau ir nutrūkusių laidų.. todėl po šio mažo remonto pradėjo šviesti ir priekiniai gabaritai 😉

Iš paskutinės foto matosi, sode, iš senų pabėgių ir kelių plytų, padaryta pakyla, kurios pagalba buvo pakeista gofra. Visai užmiršau ir nenusipirkau tarpinės, todėl ją teko padaryti iš paronito. Servise keitimas turėjo kainuoti virš 100Lt:

Dar sugalvojau palangę pasikeisti, nes buvusi atrodė nelabai kaip. Galvojau darysiu visiškai naują, bet nuardžius visokius dankčius (kažkada ten buvo sudėtos kolonėlės kurios vėliau buvo išimtos, o skylės uždengtos) nusprendžiau atgaivinti senają. Darbų eiga. Trumpai: viską nuardžiau, dėjau rėmelį sustiprinimui, iš apačios dar lakštas fanieros. Dabar ji vizualiai nesiskiria nuo originalios, plius yra žymiai stipresnė (orginalioji labai trali ir pas daugeli ji yra sulūžus):

Susitvarkiau bagažidės dangtį, dabar jis visai nekrebžda, seniau važiuojant nuo betkokio auto sukrutėjimo girdėdavosi bagažinės dangčio gumų trynimosi garsas, kuris truputi iš proto varė.

Ateities planai tvarkyti tą nelemtą galinį sparna ir banperį. Priekinio bamperio keitimas. Dar manau reikėtu pakeisti variklio dangtelio tarpinę, nes truputi sunkiasi tepalas. Taippat tepalas sunkaisi dar per žone esančia tarpine.. nežinau tik kaip vadinas. Kolegos iš mx-3 klubo jau nupasakojo kaip tai padaryti, tai manau padirbėsiu ir susitvarkysiu.

Kiekvieną antradienį, 19:00 ant akropolio stogo (ketvirtas stovėjimo aikštelės aukštas) renkasi mx-3 klubo nariai, draugai, mx’ų savininkai ir jiems prijaučiantys. Susirinke pabendraujam sugalvojam nuvažiuoti kurnors šašlyką/dešrelę išsikepti ar kokią kitą pramogą. Keletas foto iš paskutinių susitikimų:

Klubo interneto svetainė: http://www.mx-3.lt/

Kas stena, bezda…

.. nevažinėja su Mazda 😀 Kad jau teisės yra, tai reikia vairuoti. Tuo labiau taip gavosi, kad savaitę teks dirbti iki 2val. nakties, o viešasis transportas savaime suprantama jau nevažiuoja. Audi, BMW, VW.. kažkaip nesinorėjo. Opelis, Renault buvo kaip galimybė, bet užsikabinau už Mazdų. Galvojau apie 323f naujesnį varijantą, o paskui labai užsikabinau už MX-3. Na taip, kėbūlo dalys brangios, bet nesiruošiu jos daužyti į kiekviena stulpelį. Taip netyčia įšėjo, kad tėvo bendradarbio pažystama kaiptik nori parduoti tokį mašiniuką. Apžiūrėjau. Truputi lenkta ten, braukta ten, posūkio stikliukas dužęs, atšvaitas pamestas… dar šis beitas. Bet dauguma kosmetiniai nesklandumai. Variklis puikiai užsiveda iš pirmojo pasukimo. Važiuojant niekas nebarška, tik bagažinės guma (gal) krebžda (manau pataisoma). Šiandiena padariau ir pirmąją kelionę į sodą.. apsikuopiau 🙂 Nors automobilį vairavo moteris, bet viduje… oj kas ten darėsi. Sakė ji, kad automobilį laikė po medžiu.. pilną lapų, sėklų, smėlio, žemių visur kur tik yra nors menkiausias tarpelis. Salone irgi panašiai.. vos ne smėlio dėžė. Taigi šiandiena truputuka apsivaliau, apsiprausiau.

Trumpai duomenys. Mazda MX-3. 1992m. Juoda. Variklis – benzinas 1.6L SOHC. Audio aparatūra.. keturios kolonėlės 🙂 Automobilis buvo skirtas JAV rinkai. Brauktas galinis ir priekinis bamperis (šonas). Dešnys posūkio stikliukas skilęs ir gabaliuko nėra. Buvo atsirėmus į kažką iš priekio. Gan smarkiai buvo sulankstytas numeris ir jo laikiklis (dabar jau sutvarkyta).

Artimiausi planai. Dvi naujos padangos, viena pora visiškai sveikos (universalios). Patvarkyti vairuotojo dureles (tai praktiškai vienintelė vieta iš lauko kuri parudijus). Sutvarkyti posūkio stikliuką ir pabraižymus. Visi remontai tik kosmetiniai, nes tepalai, dirželiai pakeisti.. visa kita dabar veikimo stadijoje, ateitis parodys kaip bus toliau.

imgp0763.jpg imgp0777.jpg imgp0783.jpg imgp0784.jpg imgp0785.jpg imgp0787.jpg imgp0788.jpg imgp0794.jpg imgp0797.jpg

xfce 4.4.0

Prieš porą savaičiu buvo išleistas xfce 4.4.0. Prieš tai naudojau xfce 4.3.99 (xfce 4.4.0 beta) suinstaliuota iš išeities tekstų (source). Naujajį xfce sudaro 22 paketai. Paketus kompilaiviau šiuo eiliškumu:

exo
libxfceutil4
libxfce4mc
libxfcegui
xfce-mcs-manager
xfce-mcs-plugins
xfce4-dev-tools
xfce4-icon-theme
xfce4-mixer
gtk-xfce
xfprint
mousepad
xarchiver (šis paketas buvo beta versijoje, bet stabilioje versijoje jo jau neradau)
xfwm4
xfce4-panel
orage
xfce4-appfinder
xfce-utils
xfwm4-themes
Terminal
xfce4-session
xfdesktop
Thunar

Read morexfce 4.4.0

Maskva

Darbo reikalais buvau savaitei išvažiavęs į Maskvą. Laisvo laiko turėjau nedaug, bet kiek tik leido galimybės, tiek pabuvojau mieste. Į abi puses važiavau traukiniu, jokių problemų nekilo. Tik gryžtant truputi buvo problemų prie sienos (neturėjau registracijos antspaudo), bet tą anspaudą turėjo tik vienas žmogus per visą vagoną, tai muitininkai ilgai nesiterliojo ir praleido. Na dar teko mieste paklaidžioti kol radau viežbutį ir dar valanda kol radau konferencijos vietą 😉 Metro lengvai perprantamas. Kiekvieną dieną važiuodamas ten praleisdavau po ~3val. tai atsivažinėjau pakankamai. Oras sausas, be vėjo, dieną apie -11C, bet visiškai nesijautė, kad toks šaltis. Nuo viežbučio iki metro ~10min. kelio, tai per tiek laiko sušalti nespėdavau. Paskutinę dieną kai vaikštinėjau prie Raudonosios aikštės, tai žandai jau buvo gan smarkiai įšalę.

Keletas nuotraukų iš kelionės:
imgp4284.JPG imgp4289.JPG imgp4348.JPG imgp4329.JPG imgp4330.JPG imgp4331.JPG imgp4362.JPG imgp4363.JPG imgp4373.JPG imgp4375.JPG imgp4378.JPG imgp4382.JPG imgp4394.JPG

By continuing to use the site, you agree to the use of cookies. more information

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close