Kas stena, bezda…

.. nevažinėja su Mazda 😀 Kad jau teisės yra, tai reikia vairuoti. Tuo labiau taip gavosi, kad savaitę teks dirbti iki 2val. nakties, o viešasis transportas savaime suprantama jau nevažiuoja. Audi, BMW, VW.. kažkaip nesinorėjo. Opelis, Renault buvo kaip galimybė, bet užsikabinau už Mazdų. Galvojau apie 323f naujesnį varijantą, o paskui labai užsikabinau už MX-3. Na taip, kėbūlo dalys brangios, bet nesiruošiu jos daužyti į kiekviena stulpelį. Taip netyčia įšėjo, kad tėvo bendradarbio pažystama kaiptik nori parduoti tokį mašiniuką. Apžiūrėjau. Truputi lenkta ten, braukta ten, posūkio stikliukas dužęs, atšvaitas pamestas… dar šis beitas. Bet dauguma kosmetiniai nesklandumai. Variklis puikiai užsiveda iš pirmojo pasukimo. Važiuojant niekas nebarška, tik bagažinės guma (gal) krebžda (manau pataisoma). Šiandiena padariau ir pirmąją kelionę į sodą.. apsikuopiau 🙂 Nors automobilį vairavo moteris, bet viduje… oj kas ten darėsi. Sakė ji, kad automobilį laikė po medžiu.. pilną lapų, sėklų, smėlio, žemių visur kur tik yra nors menkiausias tarpelis. Salone irgi panašiai.. vos ne smėlio dėžė. Taigi šiandiena truputuka apsivaliau, apsiprausiau.

Trumpai duomenys. Mazda MX-3. 1992m. Juoda. Variklis – benzinas 1.6L SOHC. Audio aparatūra.. keturios kolonėlės 🙂 Automobilis buvo skirtas JAV rinkai. Brauktas galinis ir priekinis bamperis (šonas). Dešnys posūkio stikliukas skilęs ir gabaliuko nėra. Buvo atsirėmus į kažką iš priekio. Gan smarkiai buvo sulankstytas numeris ir jo laikiklis (dabar jau sutvarkyta).

Artimiausi planai. Dvi naujos padangos, viena pora visiškai sveikos (universalios). Patvarkyti vairuotojo dureles (tai praktiškai vienintelė vieta iš lauko kuri parudijus). Sutvarkyti posūkio stikliuką ir pabraižymus. Visi remontai tik kosmetiniai, nes tepalai, dirželiai pakeisti.. visa kita dabar veikimo stadijoje, ateitis parodys kaip bus toliau.

imgp0763.jpg imgp0777.jpg imgp0783.jpg imgp0784.jpg imgp0785.jpg imgp0787.jpg imgp0788.jpg imgp0794.jpg imgp0797.jpg

Skiepai

skiepai.jpg
Šiandiena gavau dar vieną, kasmetinę, dozę skiepų. Kasmet darbe panašiu metu atvažiuoja tetos paskiepyti nuo gripo. Tai sutapimas ar ne, bet jau treti metai (treti metai kaip aš dirbu) kaip mane paskiepija ir treti metai, kai aš per žiemą išvengiu ligos. Aišku pasitaiko visokių slogų, peršalimų, bet gulėjimo lovoje vis pavyksta išvengti.

Padariau išvadą, kad skiepai veikia 🙂 Tad ir šiais metais drąsiai atkišau dešinį petį bakstelėjimui. Visai neskauda 😛

By continuing to use the site, you agree to the use of cookies. more information

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close