top spalvos

Naujasis top (archlinux’e jau bus metai kaip atsinaujino) nusidažė įvairiom spalvom, plius procesus vaizduoja “sukeltus” į medį.
Ekranvaizdis_2015-09-14_21-34-39
Norint grįžti prie akiai įprasto ir bent man asmeniškai patogesnio būdo, reikia spausti eilės tvarką:
z
V
W

Ekranvaizdis_2015-09-14_21-35-23

z klavišas išjungia/įjungia spalvas. V klavišas išjungia/įjungia medį. W klavišas išsaugo konfiguraciją. Konfiguracija guli adresu ~/.toprc todėl prisidirbus bekonfiguruojant šią bylą galima tiesiog ištrinti.

Raspberry Pi paskutinis archlinux atnaujinimas

Po paskutinio Raspberry Pi archlinux atnaujinimo ir pekrovimo avietė užsikrauna root particiją primountindama tik skaitymo (read-only) teisėmis.

Pataisymas labai paprastas. Dedam/jungiam SD kortelę prie “normalaus” (stalinis/nešiojamas) kompiuterio ir boot (įkrovos) particijoj (toj mažesnėj ~105Mb). Ieškom bylos cmdline.txt. Toliau du sprendimo būdai:
* ištrinam cmdline.txt ir cmdline.txt.pacsave pervardinam į cmdline.txt
* antras būdas, atsidarom cmdline.txt, surandam frazę rootwait ir prieš ją prirašom raktą rw, kad būtų rw rootwait.

Dedam kortelę atgal, įjungiam avietę. Problema išspręsta.

Archlinux lietuviško mirror’o adreso pasikeitimas

Nuo šios dienos atviras.lt komanda keičia Archlinux veidrodžio (mirror) adresus į:

HTTP: http://mirrors.atviras.lt/archlinux/
RSYNC: rsync://mirrors.atviras.lt/archlinux/ 

Kažkurį laiką dar veiks ir senasis adresas.
Taip pat esu padaręs nukreipimą http://archlinux.lt/mirror/
Jei naudojate aukščiau mano paminėta nuorodą nieko keisti nereikia .htaccess aš jau paredagavau ir viskas automatiškai veda į naują adresą, o tie kurie naudojo seną adresą, turėtu atsidaryti /etc/pacman.d/mirrorlist bylą (root teisėmis) ir pakeisti Server eilutę į:

Server = http://mirrors.atviras.lt/archlinux/$repo/os/$arch

Arba naudojant nukreipimą:

Server = http://archlinux.lt/mirror/$repo/os/$arch

Protingas namas. 1 Dalis. Temperatūra.

Protingas, išmanus, bet turbūt automatizuotas namas labiausiai tinka nusakyti šiai sistemai.

Mano galvoje sukasi labiau informatyvaus namo terminas nei aukščiau paminėti, nes kažkokio labai didelio valdymo galvoje neturiu. Todėl pirmos mintys/tikslai yra tai, kad namas (šiuo atveju butas) informuotu apie save, savo būklę šeimininką.

Aprašymuose gali trukti vienos ar kitos smulkesnės ar nelabai smulkios detalės, palieku erdvės patiems pagalvoti, pasinaudoti paieškos sistemomis 😉

Taigi, pats pirmas dalykas ko mums reikės, tai sistemos serverio/kompiuterio. Jo funkcijas atlieka Raspberry Pi model B
43W5302 lado

Operacinė sistema (pati distribucija) gal nelabai tinka tokio tipo kompiuteriui, tam turbūt reiktu rinktis debian ar kažką panašaus, bet aš pasirinkau Archlinux. Vienintelė ir pagrindinė to priežastis, šią distribuciją naudoju visuose savo (ir žmonos) kompiuteriuose, gerai žinau jos sudėti ir valdymą.

[dinux@alarmpi ~]$ uname -a
Linux alarmpi 3.12.35-1-ARCH #1 PREEMPT Tue Dec 23 07:14:51 MST 2014 armv6l GNU/Linux

Kompiuteris maitinamas nuo po ranka papuolusio mobilaus telefono pakrovėjo (atrodo Huawei), pradinėje stadijoje buvo naudojama vėlgi po ranka papuolusios 2Gb microSD kortelės įdėtos į SD perėjimą. Vėliau dariau visokius bandymus tad prireikė vietos ir kortelė buvo pakeista į 4Gb.

Pirmasis link išmanumo žingsnis buvo termometrų pajungimas. Kaip pasijungti termometrą/termometrus labai puikiai aprašyta čia http://www.sbprojects.com/projects/raspberrypi/temperature.php, pasinaudojus google, galima rasti daug įvairių pavyzdžių.

Kaip ir šioje nuorodoje parodyta naudoju DS18B20+ termometrus kurie įdėti į dėžutes nuo foto juostelės. Dėjau tam, kad termometras nebūtų plikas ir nereaguotu į trumpalaikius temperatūros svyravimus.

Duomenis pradiniam variante saugojau RRD bazėje. Tai lyg duomenų bazė kartu su atvaizdavimo varikliu. Archlinux’e instaliuojam:

sudo pacman -Sy rrdtool

Pateikiu bazės kūrimo komandinę eilutę:

 rrdtool create temp.rrd --start N --step 60 \
  DS:laukas:GAUGE:900:-50:50 \
  DS:svetaine:GAUGE:900:-50:50 \
  DS:kambarys:GAUGE:900:-50:50 \
  RRA:AVERAGE:0.5:1:12 \
  RRA:AVERAGE:0.5:1:288 \
  RRA:AVERAGE:0.5:12:168 \
  RRA:AVERAGE:0.5:12:720 \
  RRA:AVERAGE:0.5:288:365

Šia komanda sukuriam bazę, kurioje bus trys termometrai, jie pavadinti laukas – lauko temperatūrai, svetaine – svetainės kambario temperatūrai ir kambarys – darbo kambario temperatūrai saugoti.

Kas minutę pasileidžia cron job’as kuris nuskaito termometrų reikšmes ir jas įrašo į minėta bazę:

rrdtool update /root/rrd/temp.rrd N:$LAUKAS:$SVETAINE:$KAMBARYS

Kas penkias minutes cron job’as paleidžia skriptą kuris sugeneruoja grafikus:

   rrdtool graph /srv/http/temp_h.png --start -1h \
             DEF:laukas=/root/rrd/temp.rrd:laukas:AVERAGE \
             DEF:svetaine=/root/rrd/temp.rrd:svetaine:AVERAGE \
             DEF:kambarys=/root/rrd/temp.rrd:kambarys:AVERAGE \
             LINE1:laukas#0000FF:"Lauko temperatūra [C]" \
             LINE1:svetaine#FF0000:"Svetainės temperatūra [C]" \
             LINE1:kambarys#00FF00:"Dainiaus kambario temperatūra [C]"

   rrdtool graph /srv/http/temp_d.png --start -1d \
             DEF:laukas=/root/rrd/temp.rrd:laukas:AVERAGE \
             DEF:svetaine=/root/rrd/temp.rrd:svetaine:AVERAGE \
             DEF:kambarys=/root/rrd/temp.rrd:kambarys:AVERAGE \
             LINE1:laukas#0000FF:"Lauko temperatūra [C]" \
             LINE1:svetaine#FF0000:"Svetainės temperatūra [C]" \
             LINE1:kambarys#00FF00:"Dainiaus kambario temperatūra [C]"

   rrdtool graph /srv/http/temp_w.png --start -1w \
             DEF:laukas=/root/rrd/temp.rrd:laukas:AVERAGE \
             DEF:svetaine=/root/rrd/temp.rrd:svetaine:AVERAGE \
             DEF:kambarys=/root/rrd/temp.rrd:kambarys:AVERAGE \
             LINE1:laukas#0000FF:"Lauko temperatūra [C]" \
             LINE1:svetaine#FF0000:"Svetainės temperatūra [C]" \
             LINE1:kambarys#00FF00:"Dainiaus kambario temperatūra [C]"

   rrdtool graph /srv/http/temp_m.png --start -1m \
             DEF:laukas=/root/rrd/temp.rrd:laukas:AVERAGE \
             DEF:svetaine=/root/rrd/temp.rrd:svetaine:AVERAGE \
             DEF:kambarys=/root/rrd/temp.rrd:kambarys:AVERAGE \
             LINE1:laukas#0000FF:"Lauko temperatūra [C]" \
             LINE1:svetaine#FF0000:"Svetainės temperatūra [C]" \
             LINE1:kambarys#00FF00:"Dainiaus kambario temperatūra [C]"

   rrdtool graph /srv/http/temp_y.png --start -1y \
             DEF:laukas=/root/rrd/temp.rrd:laukas:AVERAGE \
             DEF:svetaine=/root/rrd/temp.rrd:svetaine:AVERAGE \
             DEF:kambarys=/root/rrd/temp.rrd:kambarys:AVERAGE \
             LINE1:laukas#0000FF:"Lauko temperatūra [C]" \
             LINE1:svetaine#FF0000:"Svetainės temperatūra [C]" \
             LINE1:kambarys#00FF00:"Dainiaus kambario temperatūra [C]"

Reiktu atkreipti dėmesį, kad pagal mano pateikta pavyzdį paveiksliukai saugomi /srv/http/ kataloge.

Rezultate turime grafikus. Pateikiu tik kelis t.y. dienos bei mėnesio:
temp_d

temp_m

Vėliau atsiradus poreikiui patogiai select’int duomenis nusprendžiau juos saugoti pradžioje sqlite bazėje, bet pastebėjau, kad duomenų rašymo metu bazės byla yra užrakinama. Po nesėkmingų bandymų išvengti rakinimo (išvengti visgi pavyko, bet įrašo metu traukiant duomenis operacija užtrukdavo, nes pirma palaukdavo kol pilnai įrašomi duomenys) perėjau prie Mysql, o tiksliau mariaDB.

Komanda su kuria rašau duomenis:

    mysql -u manonamai -pmanoslaptazodis  manonamai  -e "INSERT INTO tbl_sensors_data (sd_sensor_id, sd_data) values (\"1\",$KAMBARYS);"
    mysql -u manonamai -pmanoslaptazodis  manonamai  -e "INSERT INTO tbl_sensors_data (sd_sensor_id, sd_data) values (\"2\",$SVETAINE);"
    mysql -u manonamai -pmanoslaptazodis  manonamai  -e "INSERT INTO tbl_sensors_data (sd_sensor_id, sd_data) values (\"3\",$LAUKAS);"

Pritaikius savo reikmėms amCharts (http://www.amcharts.com) turime gražesnę ir dinamiškesnę (užsikrovus pusulapiui rodyklės sujuda) vizualizaciją:
Ekranvaizdis_2015-03-17_23-11-30

Reiktu paminėti, kad lauko temperatūra rodoma apie du laipsnius aukštesnė nei yra realybėje, nes daviklis į lauką patenka per liaudyje vadinama fortkę (orlaidę) ir yra pakankamai arti namo sienos.

Terminis spausdintuvas BTP-2002NP

Šis spausdintuvas naudojamas prie POS (Point Of Sale) pardavimo taškas. Iš jo lenda čekis. Praktiškai bet kurioje parduotuvėje galime rasti tokį kur naudojamos kompiuterizuoti kasos aparatai.
BTP-2002 Printer

Būtent šie modeliai būna su trijų tipų interfeisais, COM (serial rs232), USB arba LAN. Man į rankas papuolęs yra su COM prievadu. Tikslas, pajungti jį prie linux’inio kompiuterio naudojant USB <-> COM perėjimą ir pasiųsti jam kažkokį tekstą spausdinimui. Teko matyti kažkurioje picerijoje, kad kepėjams užsakymus taip perduoda 🙂

Taigi vienas iš svarbiausių momentų tai yra prisijungimo parametrai. Jei nors vienas parametras bus kitos, spausdintuvas nereaguos į siunčiamus duomenis (bent man nereagavo).
* Device (įrenginys): /dev/ttyUSB0 Gali būti kitoks, jei jau pajungti keli perėjimai ar pajungtas tarkime Vodafone/Tele2 ar kažkoks kitoks GSM modemas ar jungiama tiesiai į COM jungti be perėjimo.
* Baud rate (ryšio greitis): 38400 Būtinai toks ir ne kitoks.
* Data bits (duomenų paketo dydis?): 8
* Stop bits: 1
* Parity: none
* Handshake (“pasisveikinimas”): Hardware Tik Hardware, nejungti Software ar nejungti abiejų iš karto.
Pasijungus ir rašant tekstą, spustelėjus enter tekstas atspausdinamas ant čekiuko.

Programą rašiau Lazarus (FPC – Free Pascal Compiler).
Biblioteka bendravimui per COM naudoju http://synapse.ararat.cz Beje labai geras puslapis, yra tikrai gerų modulių kurių gali prisireikti rašant kažkokią programą. Visa dokumentacija http://synapse.ararat.cz/doc/help/

Susikuriu katalogą šiam projektui, išsaugau jame lazarus projektą ir į tą patį katalogą išpakuoju aukščiau minėtą archyvą.

Kodo pradžioje prie uses įterpiu Synaser
Prie var pridedu ser: TBlockSerial;
Kaip komunikuoti su lazarus puikūs pvz pateikti čia: http://wiki.freepascal.org/Hardware_Access

ser:=TBlockSerial.Create;
ser.Connect('/dev/ttyUSB0');
ser.config(38400, 8, 'N', SB1, false, True);

Atkreipiam dėmesį į trečią eilutę. Būtent tokie turi būti prisijungimo parametrai (gal kažkokiam kitam modeliui ir kitokie).

Tekstą spausdiname su:

Ser.SendString ('siunciamas tekstas keliauja cia');

Taip pat šis aparatas turi kirpimo funkciją t.y. jo priekyje yra “peilis” kuris atkerpa čekį. Kirpimui reikia pasiųsti komandą:

Ser.SendString (char(27)+'@'+char(29)+'V'+char(1));

Atspausdinus teksto porciją ir vykdant kirpimą, čekis nukerpamas ne po tekstu, o kiek aukščiau, todėl, kad kirpimas būtų po tekstu, būtent mano atveju reikia tekstą pakelti per penkias eilutes. Šis skaičius gali skirtis, nes tam tikrais įrankiais (Utils) galima keisti šrifto dydį, tarpą tarp eilučių. Tiesa tam yra speciali komanda kuri paslenką būtent tiek, kad nukirptu po tekstu, bet man jos pasiųsti į spausdintuvą nepavyko. Taigi aš pasiunčiu penkis eilutės pabaigos simbolius:

Ser.SendString (char(10)+char(10)+char(10)+char(10)+char(10));

Taip pat į šio spausdintuvo atmintį su tam skirtais įrankiais galima įkelti logitipą, monochrominį bitmap’ą. Begooglindamas radau, kad kiti modeliai gali turėti atmintyje ir du, tris logotipus. Logotipo spausdinimui naudojame:

Ser.SendString (char(28)+char(112)+char(1)+char(72));

Beieškodamas internete, buvau radęs cups’ui visus reikalingas bylas. Pridėti spausdintuvą pavyko, bet bandant pasiųsti paprasčiausią tekstą rezultatas būdavo nulinis. Bet rašant savo kažkokį projektėlį vargu ar patogų per cups spausdinti, tikrai paprasčiau ir aiškiau valdyti situaciją per COM’ą.

Xfce 4.12

Po dviejų su puse metų pagaliau buvo išleistas xfce 4.12 versija. Naujovių gal nelabai daug, bet kai kurios labai naudingos.

Nelabai naudingas atnaujinimas, bet žingsnis link modernumo. ALT+TAB dialogas rodo langų miniatiūras.
Ekranvaizdis_2015-03-09_22-08-59

Panelės seniau galėjo būti visada matomos arba pasislepiančios. Dabar atsirado trečias tipas – protingas (intelligently) pasislėpimas. Tiesa jos protingumo suprasti nelabai pavyko.

Atsirado keletas smagių pakeitimų kurie naudoja du monitorius (aš naudoju du tiek namuose tiek darbe). Darbalaukio fono keitimas (paveiksliuko) suveiks tam darbalaukiui, kuriam šiuo metu yra dialogas. Norint pakeisti kairiojo dialogas turi būt kairiam monitoriui, atitinkamai dešiniojo dešiniam. Taip pat atsirado patogus dialogas ekranų konfiguracijoms keisti.
Ekranvaizdis_2015-03-09_22-19-14

Kas naudoja nešiojamuosius kompiuterius pastebės, kad pilnai perdarytas energijos valdymas (Power Manager). Paspaudus ant baterijos piktogramos galima šliaužiklio pagalba pasireguliuoti ekrano ryškumą. Taip pat pakeistas visas energijos valdymo dizainas.

Thunar nuo šiol turi korteles (tabs). Ant katalogo paspaudus dešinį pelės klavišą galima pasirinkti Open in New Tab. Taip pat galima pažymėti keletą katalogų ir/ar bylų ir paspaudus dešinį klavišą bei pasirinkus savybės pamatyti bendras pažymėtų objektų savybes (dydį, teises). Senesnėse versijose pažymėjus keletą objektų jų bendro dydžio pamatyti nepavykdavo. Kas windows operacinėj buvo turbūt nuo pat 95 versijos (gal buvo ir ankščiau, nebepamenu jau). Pažiūrėjus particijos savybes rodoma užimtos/laisvos vietos juostelė.

Į panelę iki šiol galima pridėti programų menių kuris lyg astodavo windows start menių, bet dabar atsirado dar vienas goodies Whisker meniu. Skirtumas nuo ankstesniojo, kad šis savo funkcijomis primena beroc nuo windows vista atsiradusi menių. Veikia greita programų paieška ir pati naršymo po menių logika pasiskolinta iš windows.
Ekranvaizdis_2015-03-09_22-30-46

Atsinaujinusi užduočių tvarkyklė (Task Manager). Atnaujintas dizainas, didesni ir aiškesni resursų (CPU, RAM) grafikai. Galima filtruoti procesus pagal frazę. Tiesa gnome-system-monitor man vis dėlto patogesnis ir aiškesnis.

Taip pat atnaujintas media grotuvas Parole ir tekstų redaktorius Mouse Pad. Nė vieno iš jų nenaudoju. Video groti naudoju nemirtingąjį mplayer (http://www.mplayerhq.hu), o tekstams (html, php ir panašiai), kodui redaguoti Geany (http://www.geany.org).

Grįžo mano labai pamėgta ir 4.10 versijoje dingusi dėl klaidos funkcija, kai naudojami keli virtualūs darbastaliai ir vienam iš jų, kuris dabar nėra aktyvus, langas įgauna “svarbaus” lango būseną t.y. lango užrašas užduočių juostoje pradeda mirksėti. Pagaliau šis mirksintis langas mirksi visuose virtualiuose darbastaliuose ir tarkime jei aš dabar esu pirmame darbastalyje, o ketvirtame yra paleistas skype ir man kažkas parašė, jis užduočių juostoje pradeda mirksėti, bet seniau to matyti nebūdavo įmanoma. Dabar gi, ta mirksinti užduotis mirksi visuose darbastaliuose ir ant jos paspaudus, ekranas persijungia būtent į tą darbastalį kur yra “svarbi” programa. Šiuo atveju skype.

Grafinis įrankis disko naudojimo analizavimui

Ir jis vadinasi baobab. Archlinux’e instaliuojam

sudo pacman -Sy baobab

Programa labai naudinga kaip reikia susigaudyti kur dingo disko vieta. Aišku tokį lygį kaip dingsta Windows OS’e čia pasiekti vargu ar galima, bet ir čia prisireikia kartais pasi žiūrinėti po root particiją. Maniškė root particija yra SSD diske kuris yra vos 60Gb dydžio ir 6Gb jo jau užima android-sdk. Taip nejučia diskas ir užsipildo 🙂

Ekranvaizdis_2015-02-12_20-12-12

Linux (windows) + DLNA + TV + android

Turimas Samsung UE40EH6030 (ne “smart”) televizorius turi LAN jungtį ir puikiai sugebantis atvaizduoti media iš DLNA serverio.

Linux’iniam kompiuteryje yra media kurią norima peržiūrėti su minėtu TV. Tam reikia DLNA serverio. Aš naudoju Serviio. Tam skirtų serverių yra ir daugiau, bet pabandžiau šį, veikia taip kai noriu, tai kam ieškoti kažko daugiau. Beje ši programa veikia ir windows’uose.

Archlinux’e instaliuojam:

yaourt -S serviio

Patį serviio aš visada paleidžiu root teisėmis (taip tinginystė krapštytis). Paleidus serverį reikia pasileisti serviio-console ir jame reiktu susidelioti medijos katalogus. Visas interfeisas paprastas ir aiškus, pasiklysti tikrai nesigaus. Kortelėj (tab) Library spaudžiam Add local.. ir pridedame katalogus. Pats įrankis atpažins kokio tipo media pasirinkta, visa tai galima pačiam susipaukščiuoti (video, autio, foto).

Kortelėje Online sources galima prisidėti ir internetinį šaltinį, pvz M1+ internetinės transliacijos adresą.

Taigi išsaugojus nustatymus serveris pradeda skenuoti pasirinktus katalogus ir televizoriuje (mano atveju) pasirinkus AllShare pultelio pagalba galima pradėti naršyti po katalogus.

Turint namuose Android planšetę/telefoną visą šį turinį galima peržiūrėti ir mobiliam įrenginyje. Savaime suprantama reikia būti prisijungus prie namų tinklo. Po DLNA serverį naršyti aš naudoju AnDLNA (nuoroda į Google Play) programėlė tikrai mažutė ir turi tik viena aiškia funkcija, nėra visiškai jokių nustatymų ir reklamų.

Video turiniui peržiūrėti galima naudoti ir “gimtus” video grotuvus, bet išlenda įvairios problemos, tai garso nėra, tai garso takelio negalima pasirinkti (jei tai kelių takelių video). Tam aš naudoju MX Player (nuoroda Google Play).

Su kai kuriais DTS/AC3 takelius turinčiais video būdavo bėdų, nebūdavo (nemokėdavo iškoduoti) garso takelio. Šiai problemai spręsti reikia apsilankyti adresu Custom Codec with DTS & AC3 Support Visos instrukcijos ką daryti yra pateiktoje nuorodoje. Tik reiktu neužmiršti, atsinaujinus pačiam mx grotuvui, reikia išnaujo nueiti šiuo adresu ir pasitikrinti ar nėra naujos kodeko versijos, nes naujas grotuvas ne visada veikia su senesniu dekoderiu.

Archlinux atnaujinimas po ~1metų pertraukos

Taip gavosi, kad nešiojamą kompiuterį naudoju retokai. Įsigijus Samsung Galaxy Mini, kompiuterį vežiotis pradėjau dar rečiau, nes paprastiems pašto bei interneto pasiskaitymams užtenka ir telefono. Vakar buvo ta diena kai prireikė ir nešiojamo kompiuterio. Operacinės sistema pas jį žinoma Archlinux.

Keliuose forumuose teko skaityti nuomonę, kad jei Archlinux’o neatnaujinsi ilgiau tai turėsi tikrą bėdą. Štai ir puiki proga išbandyti. Pastarasis kompiuteris neatnaujintas jau geri metai. Branduolys 2.6.* serijos (dabartinė versija 3.2.8). Ofiso paketas vis dar OpenOffice ir panašios kitos senienos 😉 Panašų, kad OS buvo neatnaujinta apie metus laiko.

Taigi po sudo pacman -Syu matau, kad teks atnaujinti nei daug nei mažai – 1022 paketus. Pirmasis ir vienintelis kabliukas, tai, kad buvo 3-4 klaidos apie sistemoje jau egzistuojančias bylas, dėl kurių negali įvykti atnaujinimas. Jas pašalinus prasidėjo ilgas ir varginantis atsinaujinimo procesas (kompiuterio procesorius P4 1.8 GHz Mobile).

Perkraunu kompiuterį ir… viskas veikia kaip ką tik suinstaliuotas. Jokių problemų, jokių klaidų pranešimų. Viskas veikia.

Vienintelis man nepatikęs reikalas tas, kad sistemoje atsirado Pulseaudio. Nepatinka man tokie dalykai todėl šalinam Pulseaudio:

pacman -Rdd pulseaudio pulseaudio-alsa

Bandau Cinnamon WM

Kažkuriam forume žmogus ieškojo lengvo WM.. kažkas jam pasiūlė Cinnamon http://cinnamon.linuxmint.com/. Pažiūrėjau į ekrano vaizdus, ir nusprendžiau išbandyti.

Oficialaus paketo Archlinux neturi, todėl teko susikompiliuoti naudojant yaourt (AUR).

Pirmiausia gal pradėsiu nuo to, kad pas mane prie kompiuterio prijungti du monitoriai. Naudojant Xfce turiu maždaug tokį vaizdelį:

Reikalo esmė yra tokia, kad aš turiu dvi užduočių juostas (task list). Ir programos esančios kairiam monitoriuje susimažina (minimize) į kairiojo monitoriaus užduočių juostą, o dešiniojo į dešinio monitoriaus užduočių juostą. To pasekoje nereikia lakstyti iš vieno monitoriaus į kitą norint perjungti programą/langą. Pirmas žvilgsnis į Cinnamon’ą ir jau matau, kad “turiu bėdą”. Užduočių juosta tik viena. Ir kaip paskui paaiškėjo, kad antros juostos man prisidėti niekaip nesigavo. Nors žiūrint internete ekrano nuotraukas, matosi kad žmonės naudoja kelias paneles.

Kas nepatiko. Nepatiko tai, kad darbo aplinka visiškai neišbaigta t.y. kad naudodamasis pele niekaip nesugebėjau pridėti naujų leistukų (launcher), o per nustatymų langą pridėti įskiepiai (plugins/applets) atsirasdavo ten kur jie norį. Kaip juos perstumti į kitą vietą aš niekaip nesupratau. Kaip tai padaryti neradau ir interneto svetainėje. Ką radau tai pradžiamokslis kaip sukurti savo įskiepį ir temą. Kaip pakeisti darbastalio foną (wallpaper) irgi niekaip nedašuto.

Kas patiko. Tai gražus, paprastas ir tvarkingas meniu (start meniu). Patiko bendras vaizdas. Viskas paprasta ir aišku. Keistai atrodo iššokantys dialogai (informaciniai iššokantys langai su TAIP/NE pasirinkimu, bylos atvėrimo ir išsaugojimo dialogai ir panašiai). Jie neturėjo viršutinės įprastos lango juostos ir keistasi “nusileisdavo” iš viršaus.

Patiko nustatymų langas, aiškus ir paprastas (tiesa labai riboti nustatymai). Kalendorius. Spustelėjus viršutiniam kairiam kampe esantį begalybės ženkliuką, visi atidaryti langai labai gražiai išsidėlioja ekrane. Visai patogus būdas persijunginėti tarp programų. Panašu, kad pati WM yra lengva ir neapkrauna procesoriaus. Kaip bylų tvarkyklę (file manager) naudoja Nautilus. Aš asmeniškai naudoju Thunar, tad Nautilus pasirodė gan sunki programa.

Po trumpo pasižaidimo grįžau pas Xfce. Kol kas tai vienintelė darbo aplinka kuri man tinka ir patinka. Naudoju ją jau turbūt aštuonis metus ir panašu, kad greitu metu nesiskirsim. Xfce autoriai naują 4.10 versiją žadėjo išleisti kovo antroj pusėj, bet panašu, kad teks dar gerokai palaukti.

By continuing to use the site, you agree to the use of cookies. more information

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close