ATmega16 jungimas su kompiuteriu (USB)

Pirmiausia pramokus šiek tiek kaip elgtis su LED’ais, mygtukais prijungtais prie ATmegos, greitai atsiranda noras surinkta informaciją atiduoti kompiuteriui arba iš kompiuterio pasiųsti tam tikras komandas, kad kontroleris galėtu jas vykdyti.

Taigi pirmasis bandymas buvo pasinaudojus MAX232 ir COM <-> USB perėjimu perduoti/priimti informaciją su kontroleriu. Nežinau tai buvo litavimo klaida, o gal sugebėjau kažkaip sugadinti MAX232, bet niekaip nepavyko priimti duomenų iš ATmegos. Išsiųsti sekėsi puikiai, kontroleris junginėjo LED’us pagal kompiuterio siunčiamas komandas.

Pasibaigus kantrybei buvo nuspręsta atsisiųsti jau pagaminta UART’ą. DealExtreme e parduotuvė čia puikiai pasitarnavo. Pajungus viskas iškarto veikė. Duomenys vaikščiojo į abi puses.

Linux’as įrenginį atpažysta taip:

[ 7884.863380] usbserial: USB Serial support registered for generic
[ 7884.864737] usbcore: registered new interface driver cp210x
[ 7884.864756] usbserial: USB Serial support registered for cp210x
[ 7884.864798] cp210x 2-5:1.0: cp210x converter detected
[ 7884.864951] usb 2-5: cp210x converter now attached to ttyUSB0

Pirma klaida dėl kurios galima ilgam strigti tai RX sujungimas su RX, o TX su TX. Teisingas jungimas būtų ATmegos16A RXD (14’ta koja) reikia jungti su UART’o TX’u, o ATmega16A TXD (15’ta koja) reikia jungti su UART’o RX’u. Reiktu neužmiršti sujungti ir trečiojo laido tai GND.

Kad būtų patogiau, panaudojau laidus iš kompiuterinio korpuso.

IMGP9853.PEF_MLSZSX

Testavimui susikompiliuoju tokį kodą:

// Kvarco taktinis dažnis
#define F_CPU 4000000UL
#include <inttypes.h>
#include <avr/io.h>
#include <util/delay.h>

// Susijungimo greitis
#define USART_BAUDRATE 9600UL
#define BAUD_PRESCALE (((F_CPU / (USART_BAUDRATE * 16UL))) - 1)


void USARTInit(uint16_t ubrr_value)
{
   //Set Baud rate

   UBRRL = ubrr_value;
   UBRRH = (ubrr_value>>8);

   /*
   >> Asynchronous mode
   >> No Parity
   >> 1 StopBit
   >> char size 8
   */

   UCSRC=(1<<URSEL)|(3<<UCSZ0);

   //Įjungiam gavima ir siuntimą
   UCSRB=(1<<RXEN)|(1<<TXEN);


}



//Funkcija naudojama duomenims nuskaityti
//Ši funkcija lauks tol kol atsiras kažkokie duomenys
char USARTReadChar()
{
   while(!(UCSRA & (1<<RXC)))
   {
      //Nieko nedarom
   }
   return UDR;
}

//Rašom duomenys į UART'ą
void USARTWriteChar(char data)
{
   while(!(UCSRA & (1<<UDRE)))
   {
      //Nieko nedarom
   }
   UDR=data;
}


void main()
{
   // Kintamasis
   char data;

   // Susijungiam
   USARTInit(BAUD_PRESCALE);

   // Amžinas ciklas
   while(1)
   {
      // Nuskaitom simbolį
      data=USARTReadChar();

      // Nuskaitytą simbolį gražinam atgal tik
      // jį apskliaudžiam laužtiniais skliaustais    

      USARTWriteChar('[');
      USARTWriteChar(data);
      USARTWriteChar(']');

   }
}

Rezultatas:
Ekranvaizdis - 2015.01.26 - 20:49:41

Mikrotik. Iš vidaus į vidų

Bet kokiam namų routeryje apsirašius prievado (port) nukreipimą iš išorės į vidų (NAT) taisyklę ta taisyklė veikia ir iš vidinio LAN. Papaišiau tokį brėžinį:
vidus_is_vidaus

Išorinis adresas 88.88.88.88
Vidinis routerio adresas 192.168.0.1
Turime tinkle serverį 192.168.0.100
Turime tinkle tris kompiuterius 192.168.0.10, 192.168.0.20, 192.168.0.30

Taigi turint tipinį Dlink’ą ir iš kažkurio kompiuterio kreiptumėmės į išorinį adresą (šiuo atveju 88.88.88.88) sėkmingai prisijungtumėm prie 192.168.0.100. Tas pats įvyktų jei kreiptumėmės iš išorės. Bet jeigu mūsų routeris yra Mikrotik ir jame aprašyta NAT’inimo taisyklė, prisijungti iš išorės pavyks, bet iš vidaus suvedus išorinį adresą susijungimas nepavyks. Problema tame, kad atsakimą jis atiduoda ne į vidinį, o į išorinį interfeisą. Problemai spręsti reikia apsirašyti dar vieną taisyklę.

Taigi abi taisyklės turėtu atrodyti taip:

/ip firewall nat add chain=dstnat action=dst-nat dst-address=88.88.88.88 protocol=tcp dst-port=80 to-port=80 to-address=192.168.0.100
/ip firewall nat add chain=srcnat action=masquerade src-address=192.168.0.0/24 dst-address=192.168.0.100

Dabar iš vidaus kreipiantis 88.88.88.88 sėkmingai pasiekiam 192.168.0.100

Pirmi žinksniai su ATmega16

Apie šitą gėrį skaičiau jau senokai, bet niekaip neprisiruošdavau. Bet išaušo ta diena.

Pirmiausia užsisakiau programatorių. Kainavo pilnai su siuntimu ~28LTL. Pirktas iš ebay, USBasp klonas (http://www.fischl.de/usbasp/). Atkeliavus programatoriui jau gumos netempiau, nes labai norėjosi išbandyti kaip viskas veikia. Susipirkau ko reikia ir susilitavau schemą pateikta elektronika.lt puslapyje.

Pora pakeitimų, tai šviesos diodai jungti ne per 1…2K kaip parodyta schemoje, o per 330Ω Dar vienas mažas nukrypimas, kad aš nedėjau jokio mygtuko. Pirmoji mintis ir užduotis buvo išmokti junginėti diodus.

Nepaslaptis, kad naudoju Archlinux, to pasekoje programos kodas pateiktas ankščiau minėtam elektronika.lt puslapyje netiko – nesikompiliavo. Su programa Gnome-avrdude įrašius HEX’ą diodai mirksėjo. Taigi mano supratimu problema buvo tame, kad gcc-avr kompiliatorius veikia truputi kitaip nei winavr ir/ar kiti windows’iniai.

Padraugavus su Google pavyko parašyti ir sukompiliuoti štai tokį kodą:

#define F_CPU 1000000UL
#include <inttypes.h>
#include <avr/io.h>
#include <util/delay.h>

void sleep()
{
   _delay_ms(50);

}

int main(){

DDRD = 0b11111111;

while (1) {
 PORTD = 0b10000001;
 sleep();
 PORTD = 0b01000010;
 sleep();
 PORTD = 0b00100100;
 sleep(); 
 PORTD = 0b00011000;
 sleep(); 
 PORTD = 0b00011000;
 sleep(); 
 PORTD = 0b00100100;
 sleep(); 
 PORTD = 0b01000010;
 sleep(); 
 }
}

Programą kompiliavau štai tokiomis komandomis (programos kodas parašytas test.c byloje):

avr-gcc -mmcu=atmega16 -Os test.c -o test.o
avr-objcopy -j .text -j .data -O ihex  test.o  test.hex

C kodą rašau su Geany (http://www.geany.org/)
Gnome-avrdude konfiguracija USBasp programatoriui yra tokia:

Programmer laukelyje USBasp pasirinkimo nebuvo, todėl jį įvedžiau ranka.
Spustelnam Open, pasirenkame paruošta HEX bylą ir ją atveriame. Atvėrus spustelnam mygtuką kur parodyta mikroschma su rodykle nukreipta į ja. Jei viskas gerai sujungta turite pamatyti štai tokį (ar panašų) rezultatą:

Programa iškarto pradeda veikti. Aukščiau pateiktas kodo rezultatas youtubo filmuke (atsiprašau už kokybe, neturiu jokio geriau filmuojančio aparato):

Archlinux atnaujinimas po ~1metų pertraukos

Taip gavosi, kad nešiojamą kompiuterį naudoju retokai. Įsigijus Samsung Galaxy Mini, kompiuterį vežiotis pradėjau dar rečiau, nes paprastiems pašto bei interneto pasiskaitymams užtenka ir telefono. Vakar buvo ta diena kai prireikė ir nešiojamo kompiuterio. Operacinės sistema pas jį žinoma Archlinux.

Keliuose forumuose teko skaityti nuomonę, kad jei Archlinux’o neatnaujinsi ilgiau tai turėsi tikrą bėdą. Štai ir puiki proga išbandyti. Pastarasis kompiuteris neatnaujintas jau geri metai. Branduolys 2.6.* serijos (dabartinė versija 3.2.8). Ofiso paketas vis dar OpenOffice ir panašios kitos senienos 😉 Panašų, kad OS buvo neatnaujinta apie metus laiko.

Taigi po sudo pacman -Syu matau, kad teks atnaujinti nei daug nei mažai – 1022 paketus. Pirmasis ir vienintelis kabliukas, tai, kad buvo 3-4 klaidos apie sistemoje jau egzistuojančias bylas, dėl kurių negali įvykti atnaujinimas. Jas pašalinus prasidėjo ilgas ir varginantis atsinaujinimo procesas (kompiuterio procesorius P4 1.8 GHz Mobile).

Perkraunu kompiuterį ir… viskas veikia kaip ką tik suinstaliuotas. Jokių problemų, jokių klaidų pranešimų. Viskas veikia.

Vienintelis man nepatikęs reikalas tas, kad sistemoje atsirado Pulseaudio. Nepatinka man tokie dalykai todėl šalinam Pulseaudio:

pacman -Rdd pulseaudio pulseaudio-alsa

Bandau Cinnamon WM

Kažkuriam forume žmogus ieškojo lengvo WM.. kažkas jam pasiūlė Cinnamon http://cinnamon.linuxmint.com/. Pažiūrėjau į ekrano vaizdus, ir nusprendžiau išbandyti.

Oficialaus paketo Archlinux neturi, todėl teko susikompiliuoti naudojant yaourt (AUR).

Pirmiausia gal pradėsiu nuo to, kad pas mane prie kompiuterio prijungti du monitoriai. Naudojant Xfce turiu maždaug tokį vaizdelį:

Reikalo esmė yra tokia, kad aš turiu dvi užduočių juostas (task list). Ir programos esančios kairiam monitoriuje susimažina (minimize) į kairiojo monitoriaus užduočių juostą, o dešiniojo į dešinio monitoriaus užduočių juostą. To pasekoje nereikia lakstyti iš vieno monitoriaus į kitą norint perjungti programą/langą. Pirmas žvilgsnis į Cinnamon’ą ir jau matau, kad “turiu bėdą”. Užduočių juosta tik viena. Ir kaip paskui paaiškėjo, kad antros juostos man prisidėti niekaip nesigavo. Nors žiūrint internete ekrano nuotraukas, matosi kad žmonės naudoja kelias paneles.

Kas nepatiko. Nepatiko tai, kad darbo aplinka visiškai neišbaigta t.y. kad naudodamasis pele niekaip nesugebėjau pridėti naujų leistukų (launcher), o per nustatymų langą pridėti įskiepiai (plugins/applets) atsirasdavo ten kur jie norį. Kaip juos perstumti į kitą vietą aš niekaip nesupratau. Kaip tai padaryti neradau ir interneto svetainėje. Ką radau tai pradžiamokslis kaip sukurti savo įskiepį ir temą. Kaip pakeisti darbastalio foną (wallpaper) irgi niekaip nedašuto.

Kas patiko. Tai gražus, paprastas ir tvarkingas meniu (start meniu). Patiko bendras vaizdas. Viskas paprasta ir aišku. Keistai atrodo iššokantys dialogai (informaciniai iššokantys langai su TAIP/NE pasirinkimu, bylos atvėrimo ir išsaugojimo dialogai ir panašiai). Jie neturėjo viršutinės įprastos lango juostos ir keistasi “nusileisdavo” iš viršaus.

Patiko nustatymų langas, aiškus ir paprastas (tiesa labai riboti nustatymai). Kalendorius. Spustelėjus viršutiniam kairiam kampe esantį begalybės ženkliuką, visi atidaryti langai labai gražiai išsidėlioja ekrane. Visai patogus būdas persijunginėti tarp programų. Panašu, kad pati WM yra lengva ir neapkrauna procesoriaus. Kaip bylų tvarkyklę (file manager) naudoja Nautilus. Aš asmeniškai naudoju Thunar, tad Nautilus pasirodė gan sunki programa.

Po trumpo pasižaidimo grįžau pas Xfce. Kol kas tai vienintelė darbo aplinka kuri man tinka ir patinka. Naudoju ją jau turbūt aštuonis metus ir panašu, kad greitu metu nesiskirsim. Xfce autoriai naują 4.10 versiją žadėjo išleisti kovo antroj pusėj, bet panašu, kad teks dar gerokai palaukti.

Nvidia ir aparatinis video spartinimas

Namuose naudoju kompiuterį, kurio parametrus daugelis pavadins “muziejiniais”. Tai AMD64 3000+ 1.8GHz procesorius kurio taktinis dažnis pakeltas iki 2.43GHz. Dažnio kėlimo metu buvo įdėta NVidia Geforce 6600GT vaizdo plokštė. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių buvo keliamas dažnis tai nesugebėjimas užtikrintai atvaizduoti 720p video (jau nekalbant apie 1080p). Išsiaiškinau, kad aparatinis spartinimas naudojant linux OS pradeda veikti naudojant Geforce 8 ar naujesnės serijos vaizdo plokštes. Nors perkant Geforce 6600 GT ant dėžutės buvo priklijuota visokiu fullHD video ir panašių lipdukų, pasirodo spartinimas veikė tik Windows OS.

Pasiskaitęs NVidia tvarkyklių README, ten gi sąrašas yra GPU palaikančiu VDPAU. VDPAU tai atviro kodo biblioteka, kurios autorius NVidia. Ši biblioteka leidžia video dekodavimą bei apdorojimą (procesing) perlaisti GPU (GPU tai vaizdo plokštės procesorius).Tad su kiekvieną dieną audžiau mintį kaip čia man dabar iš kur nors naujesnį Geforc’ą iškrapščius. Aišku kaip visada su finansais ne prūdai, bet šiaip ne taip išsirinkau NVidia GT220 vaizdo plokštę. Pagal kokius parametrus aš ją išsirinkau dabar jau tiksliai nepamenu, bet svarbiausia buvo, kad ji palaikytu VDPAU, būtinai turėtu CUDA procesorius (kurio iki šios dienos taip ir neišbandžiau) ir kuo aukštesnius GPU bei RAM dažnius.

Koks didžiulis buvo nusivylimas, kaip įdėjus šią plokštę stebuklo nepamačiau. Tiesa 720p jau buvo galima lyg ir žiūrėti, bet apie 1080p kalbos nebuvo. Kažkaip jau net buvau susitaikęs su mintimi, kad geriau nebus. Čia ir buvo mano didžiausia klaida. Pasirodo, kad neužtenka suinstaliuoti NVidia tvarkyklių, kad sėkmingai veiktu video spartinimas. Visai atsitiktinai atnaujinant ar tai VLC ar MPLAYER paketą pamačiau, kad kaip papildoma priklausomybė yra VDPAU paketas. Pasidomėjus daugiau, nepraėjus nė dešimčiai minučių 720p bei 1080p jau buvo atvaizduojamas su minimaliais CPU apkrovimais!

Taigi, kad veiktu aparatinis spartinimas reikia suinstaliuoti paketus (su sąlygą, kad NVidia tvarkyklės jau įrašytos):

sudo pacman -Sy libvdpau vdpau-video

Jei naudojate VLC grotuvą tai jums reikia keliauti į menių punktą Įrankai -> Parinktys. Atsidariusiam dialoge kairėję pusėje pasirinkti Įvestis ir kodavimas ir uždėti varnelę Use GPU acceleration (experimental), pas mane dabar 1.1.13 versija. Jei neklystu aparatinis spartinimas atsirado tik VLC 1.1.* versijoje.

Jei naudojate MPLAYER (kaip aš) tai video galima žiūrėti su dar mažesniais CPU resursais. Tik prieš tai, kad nereikėtu kiekvieną kartą suvedinėti komandinės eilutės reikia paredaguoti konfigūracinę bylą kuri randasi adresu .mplayer/config (mano atvėju pilnas kelias yra /home/dinux/.mplayer/config). Mano konfigūracinė byla atrodo taip:

# Write your default config options here!
vo=vdpau
vc=ffmpeg12vdpau,ffwmv3vdpau,ffvc1vdpau,ffh264vdpau,ffodivxvdpau,
cache=8192

Pirmos dvi eilutės daugiau mažiau aiškios. Trečioji skirta cache’o padidinimui. Be šios eilutės kol MPLAYER kreipiasi į diską vaizdas akimirkai užstringa. Nuskaitęs informacijos kiekį, grotuvas ją atvaizduoja. Tai trunka ~5-10sek. vėliau vėl seka truktelėjimas, kol nuskaitoma antra porcija informacijos. Taigi, trečioji eilutė nustato 8Mb cache’o dydi. To užtenka, kad grotuvas skaitytu informaciją “į priekį” ir visada turėtu duomenų porciją, kurią reikia iškoduoti ir atvaizduoti.

Dabar žiūrint 1080p video naudojant MPLAYER jis CPU apkrauna iki ~4%:

[dinux@dinux ~]$ ps aux | grep mplayer
dinux     4451  8.3  <strong>3.7</strong> 122876 77760 ?        S    22:41   0:01 mplayer Eurosport-HD.Demo.Loop.1080p.H.264.MP2.2.0.mkv

Archlinux libpng 1.4 atsinaujinimas į 1.5

Vakar (užvakar?) archlinux saugyklose pasirodė libpng 1.5 versija, kuri įšaukia daugelio programų neveikimą. Pasirodžius šiam atnaujinimui pasipylė ir atnaujinimai programų, kurios priklauso nuo šio paketo. Šiandiena kompiuteris atsisiuntė ~570Mb atnaujinimų. Aišku paketus prižiūrintis asmenys tikrai nespėjo perkompiliuoti visų programų. Tuo labiau daug programų (bent pas mane) yra instaliuotu iš AUR. Taipogi programos kurias jūs galėjote atsisiųsti jau sukompiliuotas ir paruoštas naudojimui (jeigu pvz autorius nepateikia programos išeities tekstų (source).
Kad nesukelti sumaišties vykdome:

sudo pacman -Syu

ir atsinaujiname visus siūlomus paketus (tuo tarpu ir libpng). Iškarto po atnaujinimo vykdome komandą:

sudo yaourt -S libpng14

kuri iš AUR sukompiliuos ir paruoš naudojimui senąją libpng versiją. Jei naudojate Archlinux ir nežinote kas tas AUR tai labai rekomenduoju išsiaiškinti. Tikrai patogus ir naudingas dalykas. Skaitom čia https://wiki.archlinux.org/index.php/AUR

Dabar trumpas komentaras kodėl gali būti instaliuoti du vienodi paketai ir dar skirtingom versijom. Viskas labai paprasta, tiesiog reikia atkreipti dėmesį į paketų pavadinimus. Originalusis paketas vadinasi libpng, o paketas iš AUR vadinasi libpng14. Kad naujai kompiliuojamos programos susikompiliuotu naudojant naujausią versiją iš libpng14 (AUR versijos) paketo pašalintos bylos libpng-config, libpng.so, libpng.a, libpng.pc, pngconf.h,png.h. Todėl po instaliacijos šios bylos lieka originaliojo paketo. Papildomai atsiranda tik libpng14.a ir libpng14.so.

Samsung Galaxy Mini (S5570)

Nebus čia nuotraukų, kaip atrodo šis telefonas nes ir taip jau pilnas internetas aprašimų (review), tuo labiau, kad šio telefono medelis nėra naujas. Pabandysiu aprašyti tai kas patiko, nepatiko, kokios problemos atsirado naudojant šį modelį.

Mano senasis SE W810i pradėjo kvailioti. Pokalbio viduryje paprasčiausiai išsijungdavo, kartais nereikėdavo pokalbio, išsijungdavo tiesiog gulėdamas ant stalo. Finansai niekad nedraskė piniginės, todėl pasidomėjęs išsirinkau Samsung Galaxy Mini.

Pirmas įspūdis neblogas. Patiko kaip jis sukonstruotas, patiko, kad galinis dangtelis yra grublėtas to pasekoje tvirtai laikosi rankoje, neslysta. Pasinaudojus kiek ilgiau išlindo bėdos:

* Telefonas paprasčiausiai užsilagindavo pačiuose keisčiausiose vietose. Ypač lėtai pradėjo startuoti skambučių žurnalas, nes po kurio laiko ten atsirado pakankamai daug įrašų.

* Nors pridėta atminties kortelė (SD) yra 2Gb dydžio, bet įrašius kažkiek programų, telefone pritrūko atminties. Pasirodo nesvarbu, kad programos įrašomos į SD kortelę, telefono atmintį jos vistiek naudoja.

* Na ir didžiausia problema, kuri pasireiškė daugeliui, bet pasirodo ne visiems, kad į dieną kelis kart išjungus/įjungus Wifi po kelių dienų jis paprasčiausiai neįsijungia. Problemos sprendimas – telefono perkrovimas.

* Samsung Lietuva vėžliškumas ruošiant programinės įrangos atnaujinimą. Nupirkus telefoną (tai buvo rugpjūčio galas) jis turėjo Android 2.2.1 versiją. Pasinaudojus Google paaiškėjo, kad jau daugelyje Europos valstybių buvo paruošti ir per KIES platinami atnaujinimai į 2.3.* versiją (kažkuriai valstybei atnaujinimas buvo išleistas jau liepos pabaigoje). Kaip vėliau paaiškėjo, lietuviškoji atnaujinimo versija atsirado lapkričio gale ir jei neklystu tai buvo 2.3.4 versija, kai tuo tarpu kitose valstybėse jau buvo 2.3.5 ir Lotinų amerikai 2.3.6

Kaip jau supratot, lietuviško, oficialaus atnaujinimo aš nesulaukiau. Pasinaudojau internete pateikiamais originalios programinės įrangos paketais ir jau rugsėjo mėn. turėjau android 2.3.4 versiją. Tai buvo Rusijos rinkai skirta programinė įranga kuri turėjo lietuvišką sąsajos vertimą bei lietuvišką klaviatūros išdėstymą. Po šio atnaujinimo telefonas pradėjo veikti lyg ir smagiau (arba tai buvo psichologinis efektas). Ir kas svarbiausia, dingo Wifi problemos. Dabar jį buvo galima junginėti kiek noriu ir jis visada įsijungdavo.

Po kelių savaičių per KIES atsirado oficialus atnaujinimas mano suinstaliuotam rusiškajam firmware. Atnaujinimas praėjo sklandžiai. Bet iškarto po procedūros pastebėjau, kad telefonas persikrauna. Tiesiog nieko nedarant, kas keletas dienų ima ir persikrauna. Pats linux branduolys lieka nepersikrovęs, kaip supratau persikrauna tik android’as. Dar vėliau pastebėjau, kad prisijungus prie daugelio AP (access point) ir aktyviau pasinaudojus bevieliu tinklu telefonas lygiai taip pat persikraudinėja. Kuo toliau tuo labiau šį problema pradėjo siutint. Smagu nors tiek, kad su naminiu AP veikė be problemų.

Kur buvus kur nebuvus pasirodė Turkišką programinės įrangos 2.3.6 versija. Sugalvojau pabandyti atsinaujinti, nes perkrovimo problemos jau buvo nusibodę. O atnaujinęs nustebau. Telefonas atsigavo! Toks vaizdas kad jam kas pridėjo CPU galios. Atsirakina akimirksniu, dingo visi laginimai “lygioje vietoje”. Atnaujinimu buvau labai patenkintas.. išskyrus vienu BET. Telefono sąsają turėjo lietuvišką vertimą, bet nebuvo lietuviško klaviatūros išdėstymo. Galvojau, kad pabandysiu naudotis taip kaip yra. Bet kartais tenka parašyti kokią forumo žinutę ar komentarą, o rašyti nesinaudojant lietuviškais simboliais man nesigauna (nors klaidų darau, bet bent jau nešvepluoju ;)). Taigi reikėjo rasti sprendimą kaip ten sukišti lietuvišką klaviatūros išdėstymą.

Ir pasirodo tai labai paprasta. Tiesiog reikia į /system/T9DB katalogą nukopijuoti bylas phonepad_lt.kdb qwerty_lt.kdb ir Samsung_400_LTIsUN_xt9.ldb. Žinoma, kad tai padaryti telefonas turi būti nurootintas ir /system turi buti permountintas į rašymo rėžimą (rw). Lietuviškos klaviatūros bylas galima pasiimti iš bet kurio kito Samsung telefono programinės įrangos paketo/telefono.

Po pusmečio naudojimo korpuse atsirado vienintelis trūkumas, tai šone esantys mygtukai (garso reguliavimo) pradėjo truputi klibėti. Klibėjimas labai švelnus. Žmogus paėmęs tokį telefoną pirmą kartą, turbūt net nepasakyti, kad ten kažkas negerai.

ALSA per OSSv4

Nuo tada kaip įsigijau ESI Juli@ garso plokštę kompiuteryje (OS žinoma Archlinux) teko atsikratyti alsos ir sudiegti OSSv4. Užvakar bebandydamas multimedia centro (ar kaip tai pavadinti) programinę įrangą XBMC (http://xbmc.org/) kuri beje labai smagi, patogi, turi android (lyg ir iphone) remote programėles. Jei neturit “protingo” telefono tai visa tai galima valdyti ir distanciniu pulteliu lirc pagalba.

Taigi apie problemą, o problema pasirodo tokia, kad šis grotuvas palaiko tik Alsa ir Pulse. Trumpas pagooglinimas ir štai sprendimas. Pasirodo tokioms programoms galima emuliuoti Alsa.

Atsidarom /etc/asound.conf ir parašom:

pcm.!default {
 type oss
 device /dev/dsp
}

ctl.!default {
 type oss
 device /dev/mixer
}

Pasileidžiam XBMC ir uolia, garsas veikia.
Dabar dar berašydamas prisiminiau, kad mano Skype nepalaiko garso išvedimo per OSS, bet po šios bylos paredagavimo jau ir Skype skleidžia garsą per OSS 😉 Deje, kaip yra su mikrofonu aš nežinau, neturiu tinkamo mikrofono kurį būtų galima pajungti prie Juli@.

Skaitmeninė televizija (dvb-t)

Gyvenam (aš su uoga) Taikos pr., devintam aukšte, Kaune. Prieštai buvo Samsung televizorius su paprasta leniška antena (su stiprintuvu) išmesta balkone. Nežinau kieno ten problema buvo, televizoriaus ar antenos, bet programas rodė visiškai prastai, netgi apgailėtinai. Iš bėdos buvo galima žiūrėt LNK ir TV3 (aišku su visais dvigubo trigubo vaizdo efektais, sniegu), LTV išviso rodydavo tik rytais, po pietu vaizdas pradėdavo begioti, kadrai šokinėti. Aš kai TV nemegėjas tai neįmiau į galvą, o uogai užteko ir tokio vaizdo. Taip gavosi, kad Samsungas su visa antena iškeliavo. Taigi namuose apsigyveno 70cm istrižaidės kineskopinis TV. Kad ir nedaug TV žiūriu (Formulė 1 trasliacijas, dar kaiką), bet norėjosi žiūrėti kokybiškai. Kažkiek pagooglinau ir nuspriandžiau įsigyti TVstar T6 CX HD.

Už aparatą mokėjau rodos 309Lt, dar apie 30Lt mokėjau už lenkiška decimentrinę antena su stiprintuvu. Dėžutėje buvo SCART ir “tulpinis” kabelis, vartotojo instrukcija ir garantinis lapas.

Viską sujungus įjungiu apratą. Nuskenavau kanalus (nors antena dar net nebuvo surinkta, tiesiog išnešta į balkoną) surado visus kanalus ir rodė be trukčiojimų. Vėliau, kai keičiau antenos kabelį (nes prie antenos man buvo pertrumpas) puikiai rodė ir be pačios antenos, o tik kabelį išmetus į balkoną.

Taigi po šios investicijos aš puikiai matau 14 nekoduotu kanalų (iš viso randa 39 kanalus), vaizdas DAUG kartų geresnis už tą kurį turėjau prieštai. Joks sniegas, dvigubas, trigubas vaizdas neįmanomas, nes signalas ateina užkoduotas mpeg-4 formatu (H.264 AVC), garsas koduojamas mpeg-2 formatu. Esant prastam ryšiui vaizdas gali tiesiog truktelti, pabirti kvadratukais.

Signalo kokybė šokinėja apie 20%-30%, vaizdo kokybė šokinėja 90%-100% ribose. Antena tiesiog išnešta į balkoną. Tiesioginio matomumo su Juragiais neturiu, tiesiog visi buto langai į priešingą pusę, o tiesioginį matomumą uždengia pats namas.

Keletas ekrano nuotraukų su meniu ir kitais vaizdais darytu su TV tiuneriu:

Pats aparatas nugaroje turi SPDIF (optinis garso išvedimas), HDMI (skaitmeninis garso ir vaizdo išvedimas), analogini garso išvedima (dvi tulpės, stereo), komponentinius išvedimus 576p, 720p ir 1080p, kompozitini išvedimą ir SCART.
Į aparatą galima įdėti CA iškodavimo kortelę. Priekyje, ekranėlyje rodomas aktyvus kanalas yra pagrindiniai valdymo mygtukai (tuo atvėju jei distancinis užkris už lovos 😀 )

Pačio aparato nuotraukos:

Pačio aparato dar neardžiau, todėl kas viduje yra neaišku 😉 Bet faktas, kad nelabai daug kas.. kilnojant atrodo, kad ten praktiškai tuščia dėžutė.

By continuing to use the site, you agree to the use of cookies. more information

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close